Kalba yra svarbiausia žmogaus psichinė funkcija.Kalbos pagalba bendraujame su žmonėmis, įvardijame savo būsenas, įvardijame objektus ir reiškinius, skatiname save ir kitus veikti. Kalba taip pat dalyvauja sprendžiant intelekto problemas.
Kodėl svarbu lavinti vaikų kalbą?
Nuoseklios kalbos įvaldymas padeda vaikui kurtisantykius su bendraamžiais ir suaugusiais, laisvai reikšti savo mintis, žaisti kartu ir užsiimti kita bendra veikla. Pradinių klasių mokinys, kurio kalbos raidai buvo skiriamas deramas dėmesys, gerai skaito ir atpasakoja, puikiai rašo, lengvai sprendžia aritmetinius uždavinius, išsamiai atsako į mokytojo klausimus.
Kada ir kaip vyksta kalbos raida
Kalbos raidą rekomenduojama pradėti nuo gimimo.vaikas. Jau kūdikystėje mažylis izoliuoja žmogaus kalbą nuo kitų garsų srauto, klausosi suaugusiųjų žodžių, bando mėgdžioti tai, ką girdėjo. Iki vienerių metų vaikas „dūžta“ (leidžia garsus, panašius į [г], [к], [х]), „bumbuoja“, burbuoja, o po pirmo apvalaus pasimatymo gyvenime bando ištarti žodžius.
Ikimokyklinėje įstaigoje mokinių kalbaskiriamas didelis dėmesys. Tikslingas kalbos įgūdžių formavimo darbas prasideda jau ankstyvosiose amžiaus grupėse. Kalbos ugdymas pirmoje jaunesniojoje grupėje yra vienas iš svarbiausių ugdymo uždavinių, nuo kurio sprendimo priklauso vaiko ugdymas nuo tolesnių amžiaus tarpsnių.
Bendravimo procese vystosi komunikacinė veikla. Norint suprasti, kaip mokytojas dirba ugdydamas vaikų kalbą, būtina atsižvelgti į ikimokyklinukams būdingas bendravimo formas.
Bendravimo formos vaikystėje
Taikoma kūdikystėje, ankstyvoje vaikystėje irIkimokykliniam amžiui mokslininkai išskiria situacinę-asmeninę, situacinę-verslo, ekstrasituacinę-kognityvinę ir už situacinę-asmeninę komunikacijos formas. Pirmasis pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, kai vaikui atsiranda atgaivinimo kompleksas. Vaikas atpažįsta artimus suaugusius, šypsosi, mojuoja rankomis. Šiuo laikotarpiu mamoms, tėčiams ir kitiems artimiesiems svarbu kalbėtis su vaiku, dainuoti jam daineles, pasakoti lopšelius.
Tikslinga kalbėti apie situacinį-verslo bendravimą,kai kūdikis moka sėdėti ir išmoksta bendrauti su daiktais: papurto barškutį, uždeda kubą ant kubo, deda vieną žaislo dalį į kitą. Suaugęs žmogus parodo veikimo būdus, padrąsina kūdikį.
Ekstra situacinis-kognityvinis bendravimas prasideda nuo2-3 metų amžiaus, kai mažylis klausinėja apie jį supantį pasaulį. Suaugusio žmogaus atsakymai padeda daug sužinoti ir tobulėti. Vaiko interesų poslinkis į santykius tarp žmonių, žmogaus vietą ir vaidmenį visuomenėje rodo ekstrasituacinio-asmeninio bendravimo atsiradimą. Noras kalbėti tokiomis temomis atsiranda sulaukus 6-7 metų.
Kalbos raida pirmoje jaunesniojoje grupėje
Pirmąją jaunesnę grupę lanko vaikai nuo dvejų ikitrys metai. Kadangi šiame amžiuje vyksta perėjimas nuo situacinio-verslo prie ne situacinio-kognityvinio bendravimo, vaikų kalbos ugdymas vyksta dialogo procese. Mokytojas kalbasi su mokiniais apie tai, kas yra jų regėjimo lauke. Trupiniai mokosi suprasti ir vykdyti mokytojo nurodymus, bendraamžių prašymus, formuluoti savo teiginius.
Mokytojas teisingai moko mokiniusartikuliuokite garsus [a], [o], [y], [and], [s], [m], [b], [p], [n], [t], [d], [k] , [g], [v], [f], atkurti intonaciją, tempą, ritminį kalbos modelį, sekti kalbinį kvėpavimą.
Mokytojas plečia vaikų žodyną.Be daiktavardžių – įvedami žaislų, drabužių, stalo reikmenų, interjero pavadinimai, būdvardžiai ("baltas puodelis"), veiksmažodžiai, prieveiksmiai ("taurė ant stalo"), prielinksniai ("Olya nuėjo prie stalo").
Atkreipiamas dėmesys į vaikus irkalbos žodžių darybos galimybės („kilimėlis guli ant grindų“, „barška barškutis“), apibendrinimai („žaislai“, „rūbai“, „indai“). Onomatopoetiniai ir lengvi žodžiai („av-aw“, „b-bi“) pakeičiami bendriniais („šuo“, „automobilis“).
Vaikų kalbos gramatinė struktūra taip pat rūpi pedagogui. Vadovaujant mokytojui, vaikai:
- daiktavardžius keisti skaičiais ir raidėmis („vienas šaukštas – daug šaukštų“), veiksmažodžius – asmenimis ir skaičiais („einu, o tu eini – mes einame“), kartais („meška ateina, atėjo meška“);
- išmokti vartoti liepiamąją veiksmažodžio nuosaką („zuikis, šoki“);
- formuoti mažybinius vardus („lėlė“, „mašina“);
- kurkite paprastus ir sudėtingus sakinius („lėlė norėjo miegoti, aš įdėjau ją į lovelę“).
Kalbos ugdymo darbo formos
Kalbos raida sode vyksta specialiai organizuotuose užsiėmimuoseir kasdieniame gyvenime. Su 2-3 metų vaikais mokytoja žaidžia įvairius žaidimus, kviečia trupinius atlikti kalbos pratimus, pasakoja pasakas, mintinai skaito eilėraščius ir trumpus eilėraščius. Užsiėmimai vyksta pogrupiuose.
Mokytojas kalbasi su vaikais ryte, pasivaikščiojant,žaidimų metu, po miego ar kito laisvalaikio. Pokalbis kyla spontaniškai arba planuojamas (mokytojas nustato užduotis kartoti išmoktą eilėraštį, automatizuoti bekompromisį garsą ir pan.). Jei mokytojas kalbasi su vienu vaiku, tai yra individualus darbas. Taip vystosi vaikų kalba.
Kalbos kūrimo priemonės
Prie kalbos lavinimo priemonių pirmojoje jaunesniojoje grupėjeapima žaislus, paveikslėlius, knygas, didaktinius žaidimus ir pratimus, pirštų gimnastiką. Kalbos ugdymui tinka bet koks įdomus ir saugus žaislas, tačiau daug patogiau ir efektyviau turėti iš anksto paruoštus rinkinius. Pavyzdžiui, didaktinė lėlė. Tai eilinė lėlė, bet kartu su įvairiems metų laikams skirtų drabužių rinkiniais, žaisliniais indais, vonios aksesuarais, namų apyvokos reikmenimis ir kt. Prie žaislų priklauso ir lėlių teatro personažai.
Nuotraukos skirstomos į temą ir siužetą.Pirmajame vaizduojami objektai ar gamtos objektai, antroji – bet kokie įvykiai (vaikai žaidžia smėlio dėžėje, vairuotojas vairuoja sunkvežimį ir pan.). Taip pat yra paveikslėlių, kuriuose vaizduojami žmonės, gyvūnai.
Šiame amžiuje kalbai lavinti naudojami A. Barto, E. Blagininos, Z. Aleksandrovos, kitų vaikų prozininkų ir poetų kūryba, mažosios vaikų tautosakos formos.
Didaktika yra žaidimas, kuris organizuojamokytojas, skirtas mokyti vaikus. Kalbos pratimai taip pat skirti mokytis, tačiau juose nėra visų žaidimo komponentų (žaidimo užduoties, siužeto, taisyklių). Pirštų gimnastikos metu mokiniai deklamuoja mažo eilėraščio ar eilėraščio tekstą ir atlieka judesius rankomis. Poveikis toks, kad smegenyse kalbos ir motorikos zonos yra išsidėsčiusios viena šalia kitos, todėl poveikis vienai iš jų suaktyvina kitą.
Čia yra pirštų gimnastikos pavyzdžiai, didaktiniai žaidimai ir pratimai, skirti lavinti kalbą pirmoje jaunesniojoje grupėje.
1. Pirštai sulenkti į žiupsnelį, tarsi tai būtų teptukas. Vaikas judina ranką aukštyn ir žemyn, sakydamas: „Minkštu šepetėliu nupieščiau kėdę ir stalą, o katę Maša“.
2. „Lažykite uogienę nuo mūsų lūpų“.Mokytojas kviečia mokinius įsivaizduoti, kad jų lūpose yra uogienės ir reikia ją nulaižyti. Vaikai atlieka būdingus liežuvio judesius. Pratimai padeda padidinti liežuvio judrumą, todėl aiškesnė artikuliacija.
3. „Kas už medžio“. Mokytojas demonstruoja paveikslą, kuriame gyvūnai pasislėpė už medžio, matosi tik gyvūnų uodegos. Vaikai nustato, kas slepiasi.
4. „Voveraitė, šoki“.Vaikai prašo žaislinės lapės šokti. Jei veiksmažodžio forma vartojama neteisingai, veikėjas atsisako atlikti veiksmą, o kitas vaikas suformuluoja prašymą. Voveraitė šoka, o vaikai įgarsina muzikos instrumentų skambesį.
Kalbos ugdymo metodai ir technikos
Pagrindinis šio amžiaus kalbos ugdymo metodas- pokalbis. Skatindama vaikus kalbėti, mokytoja klausia reprodukcinių („kas tai?“, „Kas tai?“) ir ieško klausimų („kodėl gatvėje yra balos?“ iš Mašos, ar ji žais su mumis?).
Kitas metodas yra pasakojimas.Mokytojo pasakojimai turi būti nedidelės apimties, įdomūs ir informatyvūs. Pavyzdžiui: „Vaikinai, pažiūrėkite, kokią gražią lėlę turiu. Jos vardas Katya. Katya turi švelnius, purius plaukus, rudas akis, baltą palaidinę su sagomis ir spalvingą sarafaną.
Skatinamas kūdikių kalbos vystymasis irgrožinė literatūra. Mokytoja mintinai skaito eilėraščius ir eiles, atpasakoja trumpas pasakas. Jei darbas yra pažįstamas vaikams, galite naudoti derybų techniką. Mokytojas pradeda frazę, o mokiniai baigia:
Mūsų Tanya garsiai ... (verkia),
Įkrito į upę... (kamuolys).
Kadangi trupiniai dar nemoka mąstyti abstrakčiai,ikimokyklinio amžiaus kalbos ugdymas – tai verbalinių metodų derinimas su vizualumu: žaislų demonstravimas, maži paveikslėliai, knygų iliustracijos, lėlių ir šešėlių teatro scenos.
Praktiniai metodai yra didaktinių žaidimų ir pratimų organizavimas, kurie buvo paminėti aukščiau.
Kalbos raidos planavimas
Kalbos ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vykdomas remiantisilgalaikį planą, kurį pagal darželio ugdymo programą ar kitą programos dokumentą sudaro mokytojas. Ilgalaikis planas sudaromas sąrašo arba lentelės pavidalu. Nurodomas pamokos mėnesio pavadinimas, tema ir programos turinys. Ilgalaikio plano pavyzdys pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Perspektyvus spalio mėnesio darbų planas
| Ne | Pamokos tema | Programinės įrangos turinys |
| 1 | Pas mus atėjo katė | Stiprinti idėjas apie žaislą, plėstiaktyvusis žodynas onomatopoetinių žodžių („miau“, „bu“), daiktavardžių („katytė“, „katė“, „ausys“, „uodega“), būdvardžių („lygus“, „purus“), veiksmažodžių ( „eiti“, „duoti“). Ugdykite dėmesį, mąstymą. Ugdyti reagavimą, gerumą. |
| 2 | Pasivaikščiojimui rudens miške | Susikurkite rudens miško idėją,plėsti aktyvųjį žodyną daiktavardžių („ruduo“, „miškas“, „medis“, „lapai“), būdvardžių („geltona“, „raudona“), veiksmažodžių („geltonėti“, „kristi“) srityje, prielinksniai ("su ", "įjungta"). Ugdykite dėmesį, suvokimą, mąstymą. Ugdykite smalsumą. |
| 3 | ... |
Remiantis ilgalaikiu planu,santrauka apie kalbos raidą. Be pamokos temos ir programos turinio, konspekte nurodoma panaudota medžiaga (žaislai, paveikslėliai ir kt.), aprašomi parengiamieji darbai (jei jie buvo atlikti), išsamiai aprašomos mokytojo pastabos ir veiksmai, laukiami mokytojo atsakymai. vaikai. Santrauka taip pat yra savotiškas planas. Kalbos raida yra sisteminga. Jaunieji specialistai rašo detalius planus, užrašus, o patyręs mokytojas – ilgalaikį planą.
Rekomendacijos tėvams, kaip lavinti vaikų kalbą
Taigi, kad kalbos raida pirmoje jaunesniojoje grupėje būtųsėkmingas, pedagogo pastangų neužtenka. Daug kas priklauso nuo vaiko tėvų ir artimų giminaičių. Mokytojai pataria mamoms ir tėčiams dažniau kalbėtis su vaikais, aptarti įvairius klausimus („kodėl auga gėlė?“, „Kokios spalvos dangus?“, „Kaip maitinsime katę?“ ir kt.).
Suaugusiųjų kalba turi būti aiški ir vidutiniškai garsi. Negalite kopijuoti vaiko teiginių, tarti žodžių taip, kaip tai daro kūdikis.
Su tėvų pagalba galite žaisti lėlęspektaklius pagal pažįstamus kūrinius, išmokti mintinai trumpus eilėraščius. Knygų sąrašą ir eilėraščių tekstus mokytojas padeda tėvų kampelyje.
Turėtumėte būti dėmesingi vaikų problemoms. Jeigu nepavyksta iš karto patenkinti kūdikio smalsumo, tuomet atsakymą galima pateikti vėliau, ieškoti reikalingos informacijos knygelėse.
Su vaiko kalba turi būti elgiamasi labai atsargiai, vadovautis mokytojo rekomendacijomis, jei reikia, kreiptis į logopedą.
