Ekonomikos perėjimo veiklarinkos plėtra apima įvairius veiksmus, susijusius su naujos ekonominės sistemos, kaip visumos, konfigūracija. Tokios programos įgyvendinamos beveik visose šalyse su vadinamąja pereinamojo laikotarpio ekonomikos rūšimi, todėl valstybės ir savivaldybių nuosavybės privatizavimas yra gana naujas teisinis mechanizmas, kuris ir toliau gerėja, nes įgyjama patirtis šioje veiklos srityje. Rusijoje šios procedūros yra nurodytos 2 straipsnyje. 217, kuriame nurodyta, kad privatizavimas yra valstybės turto perdavimo privatiems asmenims ar organizacijoms procesas. Iš esmės tai reiškia viešųjų nuosavybės teisių nutraukimą ir privačios nuosavybės teisių formavimą.
Приватизация государственной собственности, в kokių formų ji vykdoma, kokie motyvai nebūtų inicijuojami, visada reikia sukurti aiškų jo įgyvendinimo teisinį mechanizmą. Tai lemia privatizavimo proceso svarba visai visuomenei ir galimos neigiamos pasekmės visai visuomenei, jei šios politikos įgyvendinimo teisinė pusė nėra parengta. Todėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas reikalauja specialių įstatymų. Jis gali būti atliekamas ir mokamas, ir nemokamas, tai priklauso nuo konkrečių pačios privatizavimo proceso sąlygų ir į turto, kuris įtrauktas į šią apyvartą, savybes.
Rusijoje privatizuojama vykdant šiuos objektus:
- žemės sklypai.
- įmonės, turtas ir vertybiniai popieriai, kurie anksčiau priklausė valstybei;
- būsto privatizavimas;
Kiekvieno nurodyto objekto būsenaapibrėžia ir įgyvendina konkrečius ekonominio ir socialinio pobūdžio tikslus. Pavyzdžiui, valstybinių įmonių privatizavimo tikslas buvo poreikis suformuoti individualių verslininkų sluoksnį, plėtoti šalies socialinę infrastruktūrą, gerinti verslo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinę padėtį. Pradiniais valstybės ir savivaldybių įmonių privatizavimo etapais paprastai kompensuojama. Tačiau, kaip parodė istorinė patirtis, pirmieji bandymai privatizuoti Rusijoje buvo ypač nesėkmingi, ypač užtikrinant jų socialinį poveikį. Todėl 2006 m. Buvo priimta Valstybinė programa, kuri reikšmingai pakeitė ne tik privatizavimo, bet ir procedūrinius tikslus. Pavyzdžiui, pagrindinis programos tikslas vadinamas „maksimaliu“ privatizavimo priemonių efektyvumu, siekiant padidinti šalies ekonomikos konkurencingumą. Įgyvendinant programą reikia išspręsti šias užduotis:
- socialiai orientuotas valstybės ir savivaldybių turto privatizavimas, pašalintas iš valstybės naudojimo;
- federalinių vienetinių valstybinių įmonių skaičiaus sumažinimas;
- veiksmingas daugelio ekonomikos sektorių restruktūrizavimas;
- federalinių pajamų padidėjimas.
Būsto ir žemės privatizavimo programos srityje keliami šie tikslai:
- sudaryti palankias sąlygas būsto ir žemės rinkoms formuotis; - išlaidų, nukreiptų būsto išlaikymui, sumažinimas valstybės sąskaita;
- efektyvaus žemės ir žemės naudojimo skatinimas;
- socialinės paramos žemės ūkio darbuotojams stiprinimas.
Remdamasi šiais tikslais, Programa tai daro prielaidavalstybės ir savivaldybių turto privatizavimas iš pradžių turėtų būti vykdomas neatlygintinai, ir tik einant link užsibrėžtų tikslų būtina laipsniškai pereiti prie mokamo privatizavimo. Būtent šis požiūris užtikrins harmoningiausią valstybės ir piliečių interesų derinimą vykdant privatizavimo procesą.
