Rusų pavardžių slopinimas turi savofunkcijos, kurios pirmiausia priklauso nuo žodžių kilmės. Netgi filologai kartais praranda šį klausimą, ypač jei tinkamas vardas turi dvi galimybes, ir kiekviename iš jų tai skamba teisingai.
Būdingas Rusijos pavardžių pabaiga bus-skiy, -s (-i), -in (-yn). Tai apima tinkamus pavadinimus, sudarytus be priesagos (pvz., Tolstojus). Tokios kilmės pavadinimų pasiūla bus panaši į būdvardžių pasikeitimą. Pavyzdžiui, "Petrov Ivanas", "Petrova Anna". Kaip matote, šiuo atveju pavardės taip pat keičiasi priklausomai nuo lyties (atitinkamai vyrai arba moterys).
Kitas taisyklė taikoma tiems vardams.kurios yra užsienio kilmės ir baigiamos jomis arba yra suformuotos iš užšaldytų formų (Smooth, Grey). Tokie vardai nelabai. Pavardės, tokios kaip "Zhivago", "Semenyago" ir kiti, kurie baigiasi -go, -go taip pat nepasikeitė.
Kai kuriais atvejais vyrų pavardžių slopinimasskiriasi nuo moterų. Taigi, jei pastarojo pabaigoje yra garsinis balsas, tada jie nepasikeis. Pavyzdžiui, galite pasakyti: "Leiskite Lilijui Hermanui kalbėti!", Bet: "Nuneškite druską į vokiečių kalėjimą". Taigi tos pačios pavardės, susidariusios netradiciniu būdu arba pasiskolinusios iš kitų kalbų, baigiamos konsonantiniu garsu, atvejų pasikeičia kaip daiktavardžiai, jei jie nurodo vyrams ir yra išreikšti jų pradine forma, jei jie priklauso moterims.
Išimtis yra armėnų pavardžių išnykimas. Šiuo atveju, nepriklausomai nuo lyties, į kurią kreipiamasi, jis nekeičiamas. Pavyzdžiui, „Karen Martirosyan“ arba „Diana Martirosyan“.
Много русских фамилий заканчивается на -ко.Dažniausiai jie atvyko iš ukrainiečių kalbos (Ševčenkos, Tarasenko ir kt.). Šie žodžiai taip pat nesikeičia nepriklausomai nuo to, ką jie nurodo: moteris ar vyras. Ypač svarbu atsižvelgti į tokius niuansus oficialiuose dokumentuose.
Pavardžių suformavimas užsienio kalbakilmės ir baigiant balsu (Dumas, Hugo, Zola), dažnai sukelia sunkumų. Būtina prisiminti, kad šiuo atveju bet kokiam gydymui žodžiai nesikeičia. Tuo pačiu metu, Rusijos pasiskolintos pavardės, turinčios galų gale nesuprantamą garsą (-I) (Okudzhava, Varava, Kafka), remiasi daiktavardžių principu. Vienintelės išimtys yra tos, kuriose paskutinis, bet vienas yra balsas -i. Pavyzdžiui, Garcia, Moria.
Vardų, kurių pabaigoje yra, pasmerkimasmušamieji garsai -a (Pan), galimi tik tada, kai jie yra slaviški. Pasiskolinti žodžiai lieka nepakitę (pavyzdžiui, Dūmos knygos). Vyrų pavardės nėra linkusios, kurių pabaigoje e-e, -e, -y, -y (Ordzhonikidze, Korodzhali ir tt).
Korėjiečių ar vietnamiečių junginių pavadinimaistik paskutinė dalis yra linkusi į kilmę. Rusiškose dvigubose pavardėse abi dalys keičiasi, jei kiekviena iš jų yra vartojama skirtinga forma (pavyzdžiui, Lebedevas-Kumachas). Priešingu atveju pirmasis žodis turi būti paliktas pradine forma (Skvoznik-Dmukhanovsky).
Taisyklės, pagal kurias atsisakoma pavardžių, yra labai svarbios rengiant įvairius dokumentus ar tiesiog susisiekiant su draugu, kad nepatektų į keblią situaciją.
