Jei gatvėje kreipiesi į atsitiktinį žmogų irpaklausti "Kas ar kas galėtų būti užsienyje?" - atsakymai bus labai įvairūs - nuo „užjūrio svečio“ iki „užjūrio baklažanų ikrų“. Panagrinėkime populiariausius atsakymus į šį klausimą.
Kodėl užsienyje?
Visiškai akivaizdu, kad žodis „užsienyje“ yrarusų kilmės, o šaknis išgauti joje nėra sunku. Bet kuris gimtoji kalba, net ne pats raštingiausias, vien pažvelgęs į šį žodį supras, kad užsienis yra kažkas iš užjūrio, tai yra, iš kitos šalies, skirsis tik idėjos, kas ar kas gali būti užsienyje. Apskritai žodį „užsienyje“ galima suskirstyti į tris pagrindines reikšmes:
- atvežė, atvyko iš užjūrio, užjūrio;
- užsienio, užsienio, užsienio;
- beprecedentis, keistas.
Kas ar kas galėtų būti užsienyje?
Taigi, kaip rodo tyrimo duomenys, ikrai dažniausiai būna užsienyje. Baklažanas. Ir šį atsakymą, be jokios abejonės, įkvėpė garsusis vaidybinis filmas „Ivanas Vasiljevičius keičia savo profesiją“.
Kitas populiariausias atsakymas pasirodo esąs užjūrio stebuklas - iš tikrųjų bet koks iš užsienio parsivežtas smalsumas turi visas teises būti vadinamas užjūrio stebuklu.
Frazė „užjūrio žuvis“ turėtų būti suprantama kaip ypatinga rūšis, randama tik tam tikroje šalyje, ir specialus žuvies kepimo būdas, būdingas bet kokiai nacionalinei virtuvei.
Šiek tiek žemiau populiariausių atsakymų į sąrašą sąrašeklausimas "Kas ar kas gali būti užsienyje?" pasirodo esantis užjūrio kraštas, o jo vartojimo retumas daugiausia susijęs su tuo, kad ši frazė išstūmė patogesnį žodį „užsienyje“.
Penktoje vietoje yra užjūrio princas, jisjaunikis yra iš užsienio, tačiau kadangi princai yra vienas reiškinys, atsakymas anaiptol nėra pats populiariausias. O štai žemiau yra užjūrio svečias, kuris stebėtinai retai prisimenamas, bet kuris taip dažnai sutinkamas literatūros kūriniuose, ypač vaikų pasakose.
