Švietimo turinys: sąvoka, principai, tikslai ir metodai

Ugdymo turinys – tai visuma tikslų, tipųveikla, metodai, kryptys ir kiti parametrai, apibūdinantys kryptingą poveikį vaiko asmenybei. Tai atsižvelgiama į išorinių veiksnių poveikį, taip pat į individualias vaiko charakterio ypatybes.

Sąvokos apibrėžimas

Ugdymo turinys yratam tikra sistema, apimanti aibę įsitikinimų, asmeninių savybių, elgesio ypatybių ir kitų bruožų, kuriuos vaikas turi įvaldyti kryptingo poveikio procese. Šios idėjos pagrįstos:

• tikslų realybė (žmogaus vystymasis pagal jo gebėjimus ir polinkius);
• bendra veikla (pamokų programų rengimas, temų ir metodų paieška mokytojams vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su mokiniais);
• apsisprendimas (vaikui turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė ieškant pomėgių, taip pat nustatant gyvenimo poziciją);
• asmeninė orientacija (ugdymo proceso centre turėtų būti vaikas, jo jausmai ir interesai);
• savanoriškumas (darbas su vaikais turi būti organizuojamas taip, kad jie patys išreikštų norą įgyti tam tikrų žinių ir įgūdžių);
• kolektyviškumas (ugdymo procese vaikai turi būti ruošiami gyvenimui visuomenėje).

Pagrindinės ugdymo rūšys

Ugdymo turinys gali būti išreikštas jo klasifikacija. Jį galima apibūdinti taip:

• Pagal objektą:
  • ekonominis (pagrindinių finansinių santykių dėsnių paaiškinimas);
  • pilietinis (pagrindinių gyvenimo visuomenėje normų mokymas);
  • intelektualinis (loginio mąstymo dėsniai);
  • tarptautinis (įvairių tautų kultūros ir gyvenimo ypatumų pažinimas, pagarbos ir tolerancijos jiems ugdymas);
  • teisiniai (pagrindiniai teisės aktų aspektai);
  • dvasinis ir moralinis (elgesio ir moralės normų mokymas);
  • estetinė (lavinimas apima meilės grožiui skiepijimą);
  • patriotinis (atsakomybės Tėvynei jausmo ugdymas).
• Pagal turinį:
  • darbas (pagrindinių darbo metodų mokymas ir informacijos apie dažniausiai pasitaikančias profesijas pateikimas);
  • protinis ugdymas (protinių gebėjimų ugdymas, akiračio plėtimas);
  • fizinis (ištvermės ugdymas ir sveikos gyvensenos pagrindų mokymas).
• Pagal formą:
  • mokykla;
  • šeima;
  • konfesinis (religinis).
• Kalbant apie auklėtoją:
  • demokratiškas (dėstytojas gerbia mokinių požiūrį);
  • nemokama (mokinių veiksmai neribojami);
  • autoritarinis (kietas mokymo stilius, griežtas programos laikymasis).

Turinys, ugdymo principai

Vaiko asmenybės formavimasis vyksta mokytojų, tėvų ir kitų dalykų įtakoje. Ugdymo turinys gali būti išreikštas pagrindiniais jo principais, kurie yra tokie:

• Socialinė ugdymo orientacijareiškia, kad vaikai turi suprasti darbo svarbą žmogaus gyvenime ir visuomenėje. Vaikas nuo mažens turi išmokti gerbti kitų darbą, taip pat nemažai veiksmų atlikti pats. Be to, socialinio ugdymo turinys turi būti kuriamas taip, kad ugdytų vaikų nepakantumą neatsakingumui, dykinėjimui ir kitiems neigiamiems reiškiniams.
• Bendravimo su vaiku procese auklėtojaturėtų būti grindžiamas teigiamomis emocijomis, taip pat pavyzdžiais, kuriais remiantis turėtų būti formuojami tam tikri vaikų bruožai ir savybės. Čia nepaprastai svarbu parodyti susidomėjimą vaiko ateitimi, o ne tik formaliu pareigų atlikimu.
• Švietimo humanizavimas visų pirma apimahumaniškas ir užjaučiantis mokytojo požiūris į mokinius. Taip pat būtina parodyti pagarbą vaikų nuomonei, net jei ji skiriasi nuo visuotinai priimtos. Mokymo procese vaikas neturėtų būti žeminamas ar verčiamas ką nors daryti. Kad ugdymo procesas būtų efektyvus, svarbu sukurti draugišką ir pasitikėjimo kupiną atmosferą.
• Asmeninio ugdymo principas yrakad mokytojas turi atsižvelgti, gerbti ir plėtoti individualias kiekvieno mokinio savybes. Norėdami tai padaryti, turėtumėte gerai žinoti auklėjimo lygį, gyvenimo principus, taip pat vaikų pageidavimus ir skonį.
• Ugdymo įtakų vienovės principasyra ta, kad visuomenė, šeima ir švietimo įstaigos turėtų veikti ta pačia kryptimi, o ne prieštarauti viena kitai. Tuo pačiu metu tinkamą kultūros lygį vaikui gali įskiepyti tik pats atitinkamas savybes turintis pedagogas.

Reikėtų pažymėti, kad šie principaiyra ugdymo turinys. Jie yra privalomi ir turėtų būti vienodai taikomi ugdymo procese. Neišskirkite atskirų principų ir nesielkite su jais panieka.

Ugdymo turinys ir metodai

Šiuo metu yra tokia praktikakurį pedagogai aktyviai naudoja darbo su vaikais procese. Taigi ugdymo turinį ir metodus galima suskirstyti į:

• Skirta sąmonės formavimui:
  • mokinių įtikinimas tam tikros pozicijos teisingumu;
  • emociškai nuspalvintas pasakojimas, padedantis vaikams įgyti moralinio elgesio normų vertinimo įgūdžių;
  • išaiškinimas naudojamas, kai reikia paveikti atskiro vaiko ar grupės sąmonę;
  • etiškas pokalbis neįkyriai formuoja žmogaus asmenybę;
  • pasiūlymas suteikia mokinių veiksmams ir mintims tam tikrą aplinką;
  • instruktažas reiškia išsamų veiksmų tam tikroje situacijoje algoritmo paaiškinimą;
  • priešingų nuomonių ginčas-konkuravimas konkrečiu klausimu;
  • ataskaita-informacijos pareiškimas vienašališkai;
  • Pavyzdys padeda aiškiau įsivaizduoti elgesio normas.
• Siekiama formuoti socialinį elgesį:
  • pratimas – tai pakartotinis tam tikrų veiksmų kartojimas, siekiant suformuoti stabilius įsitikinimus ir įgūdžius;
  • pripratimas leidžia per intensyvų mokymą per trumpiausią laiką įskiepyti mokiniui tam tikras savybes;
  • pedagoginiai reikalavimai parodo mokinio pavaldumą mokytojui;
  • užduotis padeda ugdyti mokinio atsakomybės jausmą;
  • edukacinės situacijos kuriamos dirbtinai, siekiant vaizdžiai paaiškinti tam tikras taisykles.
• Skirta aktyvumui skatinti:
  • konkurencija skatina mokinį išsiskirti iš grupės ir parodyti geriausius rezultatus;
  • paskatinimas motyvuoja tolesnei sėkmei;
  • bausmė veikia kaip tam tikras ribotuvas, sukeliantis baimę padaryti neteisėtus veiksmus.

Ugdymo tikslai ir uždaviniai

Ugdymo tikslai ir turinys yra galutinisBūsena ir savybių rinkinys, kurį planuojama sistemingai lavinti vaikui. Jie gali būti bendri ir individualūs. Be to, atsižvelgiant į laikotarpį, tikslai gali būti ilgalaikiai, dabartiniai ir vidutinės trukmės. Jas nustato ir mokytojai, ir tėvai.

Norint pasiekti tikslus, būtinaužduotys. Ugdymo turinys iš esmės nesikeičia priklausomai nuo to, kiek jie išsamūs. Dažniausiai užduotys sudaromos kiekvienam tipui atskirai. Taigi protiniam lavinimui tai bus informacijos įsisavinimas, akiračio formavimas ir nuolatinis interesų sferos plėtimas. Kalbant apie kūno kultūrą, tai gali būti ištvermės ugdymas, sveikatos stiprinimas, taip pat sėkmės siekimas tam tikroje sporto srityje. Kalbant apie bendrąsias užduotis, apibrėžtas teisės aktų leidybos lygmeniu, verta atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• idėjų apie savo gebėjimus ir padėtį visuomenėje formavimas;
• harmoningą ir visapusišką asmenybės ugdymą;
• įsisavinti pagrindines moralines vertybes, kurios yra visuotinai priimtos visuomenėje;
• formuoti pilietinę poziciją, kuri leistų vaikui ateityje tapti aktyviu visuomenės nariu;
• iniciatyvos ir susidomėjimo sprendžiant darbo ir kolektyvines problemas ugdymas;
• plataus spektro bendravimo ir bendravimo įgūdžių formavimas.

Švietimo programa

Vaiko auginimo proceso turinys atsispindi programoje, kuri sudaroma remiantis šiais pagrindiniais skyriais:

• pagarbaus ir taupaus požiūrio į gamtą visose jos apraiškose formavimas;
• sudaryti bendrą vaizdą apie visuomenėje veikiančias kultūros normas;
• supratimo, kad žmogaus gyvybė priklauso aukščiausių vertybių kategorijai, formavimas;
• suvokti socialinės struktūros pagrindus;
• formuoti mintis apie gyvenimo būdą, kurį turėtų vadovauti vertas visuomenės narys;
• ruošiasi pasirinkti savo gyvenimo kelią.

Svarbu suprasti, kad šios nuostatos yra privalomos. Tokiu atveju gali būti įvesti papildomi elementai.

ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio ugdymo turinys apimasau du pagrindinius dalykus. Visų pirma, vaikas turi išsiugdyti tam tikras asmenines savybes. Taip pat ruošiamasi mokytis. Pažymėtina, kad šis procesas gali vykti tiek specialiose ugdymo įstaigose, tiek namuose.

Pažymėtina, kad darželiuose turinysikimokyklinis ugdymas yra griežtai reglamentuotas ir atitinka nustatytus standartus. Jei kalbėtume apie mokymąsi namuose, tai čia tėvai gali padaryti nemažai klaidų. Taigi jokiu būdu neturėtumėte atšaukti „tylos valandos“ po pietų. Vaikas tikrai turi pailsėti nuo streso. Taip pat nepriimtina mėgdžioti mokyklos režimą skambučiais, pamokomis ir pokyčiais. Neįtraukite kūdikio per anksti į „suaugusiųjų“ gyvenimą, bandydami su juo įsisavinti pirmos ar antros klasės programą.

Ikimokyklinis ugdymas grindžiamas šiais principais:

• asmenybės formavimasis vyksta energingos veiklos procese;
• reikalavimai vaikui neturėtų nusverti pagarbos jam;
• griežtame pedagoginiame procese visada turi būti vietos kūrybiškumui ir vaikų iniciatyvai;
• ugdymo turinys, priemonės turi visiškai atitikti ne tik vaiko amžių, bet ir individualius jo gebėjimus bei išsivystymo lygį.

Ikimokykliniu amžiumi laikomas nuo 3 iki 7 metų. Tai gana sunkus ir atsakingas laikotarpis, kai vaikas turi būti paruoštas griežtam režimui ir reikšmingo informacijos kiekio suvokimui.

Kūno kultūros ypatumai

Kūno kultūros turinys yraTai pedagoginis procesas, kurio tikslas – lavinti ir tobulinti įvairias organizmo funkcijas, formuoti įvairius įgūdžius. Verta paminėti, kad šis reiškinys atsirado ankstyviausiuose istoriniuose etapuose ir buvo nuolat tobulinamas. Šios krypties nereikėtų nuvertinti, nes tai yra visapusiško individo vystymosi pagrindas.

Mokymosi metu kūno kultūros turinys sumažinamas iki šių nuostatų:

• motorinių įgūdžių ir gebėjimų formavimas;
• sveikatos stiprinimas, taip pat normalios fizinės raidos, atitinkančios amžiaus parametrus, užtikrinimas;
• sveikos gyvensenos filosofijos ugdymas tarp mokinių;
• domėjimosi reguliaria fizine veikla, taip pat tam tikromis sporto šakomis formavimas.

Dorinio ugdymo bruožai

Dorinio ugdymo turinys yratikslinga įtaka, kuria siekiama formuoti vaikui tam tikrą moralinių ir estetinių jausmų rinkinį, taip pat visuomenėje visuotinai priimtus elgesio įgūdžius. Ji vykdo tam tikras užduotis, iš kurių pagrindinės yra:

• moralės standartus atitinkančios sąmonės formavimas;
• tinkamų jausmų ugdymas;
• elgesio įgūdžių, atitinkančių moralės ir moralės idėjas, ugdymas.

Šio tipo ugdymo metodus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

• moralinės sąmonės formavimas (pasiekiamas pasakojimais, paskaitomis, pokalbiais, pasiūlymais, paaiškinimais, pavyzdžiais ir pan.);
• elgesio patirties formavimas (gali būti naudojami pratimai, situacijų modeliavimas, taip pat mokytojų mokymas);
• tolesnio vystymosi stimuliavimas (gali būti pasiektas apdovanojimais ir bausmėmis, taip pat sukuriant sąlygas konkurencijai).

Dorinio ugdymo procese turėtų būti pasiekti šie tikslai:

• supratimas apie būtinybę laikytis moralės principų visose gyvenimo srityse;
• ugdyti sąžinės jausmą;
• tolesnio moralinio tobulėjimo ir savęs tobulėjimo skatinimas;
• tvirtumas ir pasipriešinimas amoraliems reiškiniams, jų viešas pasmerkimas;
• tolerancija ir gailestingumas kitiems.

Išvados

Vaiko auklėjimo turinys yraveiklos rūšių ir metodų derinys, skirtas asmenybės formavimui. Jo tikslai turi būti realūs, nes neįmanoma pasiekti daugiau, nei leidžia šiuo metu fiziologiniai ir protiniai gebėjimai. Taip pat svarbu suprasti, kad ugdymas yra abipusis procesas, todėl jis turi būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su vaiku, o ne per autoritarinę įtaką. Visada turi būti vietos apsisprendimui. Verta paminėti, kad ugdymo procese visada verta atsižvelgti į vaiko jausmus ir interesus. Prievartai neturėtų būti vietos. Geriau, jei auklėjimo procese vaikas bus komandoje.

Švietimas skirstomas į keletą klasifikacijų.ženklai. Taigi pagal objektą jis gali būti ekonominis, intelektualinis, civilinis, teisinis, tarptautinis, patriotinis ir pan. Kalbant apie turinį, gali vykti darbas, fizinis ir protinis ugdymas. Jei kalbėtume apie formą – mokyklą, religinę ir šeimą. Kalbant apie mokytojo veiklos stilių, ugdymas gali būti laisvas, demokratinis arba autoritarinis.

Ugdymo procese verta laikytis visumosdaug principų. Pirmiausia turi būti socialinė orientacija, kad nuo mažens vaikui būtų įskiepytas supratimas apie darbo svarbą socialiniame gyvenime. Visada verta pasikliauti teigiamais pavyzdžiais ir emocijomis, taip pat bendrauti su vaiku kaip su visaverčiu žmogumi, rodant jam visišką pagarbą. Verta paminėti, kad visi vaikai turi individualių savybių, į kurias tikrai reikėtų atsižvelgti. Taip pat svarbu suprasti, kad ugdymo procesas šeimoje, visuomenėje ir ugdymo įstaigose turėtų turėti vieną kryptį.

Suformuluoti ugdymo tikslai ir uždaviniaiindividualiai, priklausomai nuo situacijos. Nepaisant to, yra visuotinai priimtas sąrašas, pagal kurį kuriami ugdymo procesai. Taigi vaikas turėtų aiškiai suvokti visuomenės struktūrą ir savo vaidmenį joje. Taip pat turėtų būti užtikrintas darnus visapusis vystymasis. Vaikai turėtų gauti pagrindines mintis apie moralę ir moralę, taip pat suformuoti aiškią pilietinę poziciją. Verta ugdyti vaiko susidomėjimą sprendžiant kolektyvines problemas, taip pat ugdyti bendravimo įgūdžius.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ikimokyklineišvietimas, ypač jei jis vykdomas namuose. Taigi tėvai dažnai daro klaidą bandydami pratinti vaiką prie griežto mokyklos režimo arba kartu su jais įsisavinti sudėtingą pradinės mokyklos programą. Svarbu skirti pakankamai dėmesio fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, atsižvelgiant į konkretaus amžiaus laikotarpio ypatumus.