Gimus kūnui, imajos postembryoninio vystymosi pradžia, kuri gali trukti nuo 1–2 dienų iki kelių šimtų metų - viskas priklauso nuo rūšies. Darytina išvada, kad gyvenimo trukmė yra visų organizmų rūšies požymis, neatsižvelgiant į jų organizacinį lygį. Postembryoninė ontogenezė susideda iš tokių laikotarpių: nepilnamečių, brendimo ir senatvės, kurios baigiasi mirtimi. Visi daugialąsčiai organizmai vystosi tiesiogiai ar netiesiogiai.
Tiesioginio vystymosi principai
![Postembrioninis vystymasis](/images/zdorove/kak-proishodit-postembrionalnoe-razvitie-u-mnogokletochnih-organizmov.jpg)
- vaikystė;
- paauglystė;
- jaunystė;
- jaunystės fazė;
- brandos stadija;
- senatvė.
![Gyvūnų postembrioninis vystymasis](/images/zdorove/kak-proishodit-postembrionalnoe-razvitie-u-mnogokletochnih-organizmov_2.jpg)
Mirtis užbaigia ne tik postembrioninįvystymąsi, bet ir individualų kūno egzistavimą. Tai gali būti fiziologinio pobūdžio, tai yra, atsirasti dėl senėjimo, taip pat atsirasti dėl patologinių pokyčių, kurie dažnai sukelia įvairias ligas ar traumas.
Netiesioginio vystymosi bruožai
![Netiesioginis postembryoninis vystymasis](/images/zdorove/kak-proishodit-postembrionalnoe-razvitie-u-mnogokletochnih-organizmov_3.jpg)
Netiesioginis postembryoninis vystymasis reiškiagilios kūno transformacijos, vykstančios per visą laikotarpį. Gyvūnams tokie procesai veikia ne tik tam tikras kūno dalis, bet ir visą organizmą. Laikui bėgant, lervos organai nyksta, o jų vietoje atsiranda organai, būdingi suaugusiems gyvūnams. Gyvūnų postembryoninis vystymasis gali būti dviejų tipų: neišsami ir visiška metamorfozė. Pirmuoju atveju vabzdys praeina per tokias stadijas: kiaušinėlis, lerva, imago, o antruoju - lerva per lėliuką virsta pilnaverčiu suaugusiuoju.