Gyvi organizmai sąveikauja tarpusavyje ir suaplinkinį pasaulį, ir tai yra jų buveinė. Vienas iš veiksnių, darančių įtaką gyvajai ir negyvajai gamtai, yra žmogus. Atsižvelgiant į įtakos gyviems organizmams formą, abiotiniai veiksniai, biotiniai veiksniai ir antropogeniniai veiksniai yra suskirstyti.
Gyvas organizmas negali egzistuoti už aplinkos ribųbuveinė. Biotiniai ir abiotiniai veiksniai veikia aplinką ir prisideda prie gyvų organizmų augimo ir vystymosi. Šis procesas neturėtų būti sutrikdytas, kitaip tai sukels pasaulinius pokyčius ir išnyks tam tikros rūšys.
Antropogeniniai veiksniai atsiranda dėl žmogaus įtakos jį supančiam pasauliui. Tai atsitinka dėl jo veiklos. Kartais šis poveikis yra pražūtingas.
Biotiniai veiksniai yrajų aplinkoje esančių gyvų organizmų sąveika. Tai yra maisto grandinės ir natūrali atranka, kurios sudaro sudėtingą procesą, kuris išsivystė per daugelį šimtų ir net tūkstančių metų.
Abiotiniai veiksniai yra negyvo įtakagamtos įtaką gyvų organizmų vystymuisi ir gyvenimui. Šie veiksniai veikia kūną nuo pat jo atsiradimo momento. Klimatas, reljefas, oro anomalijos, vanduo, oras, dirvožemis yra abiotiniai veiksniai. Jų pavyzdžių galima rasti visur. Augalas negali vystytis be saulės spindulių, norint, kad iš kiaušinių atsirastų jauni gyvūnai, reikalingas stabilus temperatūros režimas ir kt.
Bet koks vieno iš veiksnių pasikeitimas į vieną ar kitąpusė turi lemiamą poveikį organizmui, net jei kiti rodikliai yra normos ribose. Pavyzdžiui, dėl sausros ir drėgmės trūkumo gali žūti augalai ir gyvūnų pasaulio atstovai, arba, priešingai, drėgmės perteklius tampa gyvų organizmų gyvybinės veiklos sutrikimo priežastimi.
Abiotiniai veiksniai turi įtakos vystymuisiorganizmas tam tikru mastu. Kiekvienas iš jų yra savaip svarbus, o jo kitimas sukelia negrįžtamus padarinius. Šviesa yra vienas iš pagrindinių abiotinių veiksnių. Saulė, kaip šviesos šaltinis, yra būtina sąlyga visiškam gyvų organizmų vystymuisi. Jiems įtakos turi saulės spindulių ilgis, intensyvumas ir trukmė. Veikiami šviesos spindulių, augalams vyksta fotosintezės procesas. Ultravioletiniai spinduliai yra būtini gyvūnų ir žmonių gyvenimui. Bet kiekvienam atskiram organizmui reikia tam tikros ultravioletinių spindulių dozės. Jo viršijimas ar nepakankamas įvertinimas sukelia gyvo organizmo vystymosi sutrikimus. Todėl neseniai įvykęs ozono sluoksnio, kuris laikomas ultravioletinių spindulių filtru, trikdymas kenkia gyvūnų ir augalų pasauliui, taip pat ir žmonėms.
Svarstomas dar vienas svarbus abiotinis veiksnystemperatūra. Kiekvienam gyvam organizmui reikalingas specialus temperatūros režimas. Tai lemia jų buveinę. Todėl dėl klimato pokyčių sutrinka flora ir fauna.
Drėgmė yra lemiamas abiotinis veiksnys. Vanduo yra būtinas visiems gyvo organizmo procesams. Jo buvimas taip pat lemia gyvų organizmų vystymosi ypatybes. Prisitaikę prie tam tikros buveinės, jie reguliuoja savo gyvenimo procesus, priklausomai nuo sausojo sezono.
Abiotiniai veiksniai, susiję su dirvožemio sudėtis,taip pat yra svarbūs. Jie nustato augalų ir gyvūnų rūšių, būdingų būtent šiai zonai, buvimą. Pats dirvožemis yra daugelio vabzdžių, bakterijų, bestuburių ir grybų buveinė. Todėl jo įtaka gyvų organizmų vystymuisi yra didžiulė.
Visi abiotiniai veiksniai yra susiję. Vieno iš jų pasikeitimas lemia kito veiksnio pažeidimą ir, be abejo, visų gyvų organizmų gyvybinės veiklos pažeidimą. Todėl svarbu, kad visi jie liktų nepakitę ir nebūtų veikiami žmonių įtakos.
