Neseniai Lenkijoje buvo įkurta organizacija pagalvadinama „Sienos grąžinimu“, kurios tikslas neva atstovauti lenkų, deportuotų iš 1939 metais Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų, interesams.
Remiantis jos atstovų pareiškimais, Ukrainos teismaibus pareikšti ieškiniai, kuriuose bus reikalaujama grąžinti turtą arba atlyginti kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, kuris iš tremtinių buvo priverstinai atimtas. Šiuo atžvilgiu tapo būtina suprasti, kas yra restitucija ir kaip ji susijusi su Ukrainos įstojimu į ES.
Kas yra už sienų grąžinimo?
Šią naujieną aktyviai perėmė Rusijos žiniasklaida. O Lenkijos žiniasklaidai pavyko nustatyti, kad šios organizacijos įkūrėja yra prokremliška partija „Smena“.
Ukrainoje restitucijos klausimą kelia buvJanukovyčiaus administracijos vadovas, prorusiškos organizacijos „Ukrainian Choice“ vadovas Viktoras Medvedčiukas. 2015 metais jis paskelbė, kad Liubline buvo įkurta organizacija, siekianti grąžinti arba kompensuoti Lenkijos piliečiams turtą, kurį jie turėjo buvusiose Lenkijos teritorijose.
Pasak Medvedchuk, asociacijos susitarimassukūrė teisinį restitucijos pagrindą – nekilnojamojo turto grąžinimą ankstesniems savininkams. Kaip pavyzdį jis nurodė Via Artmane iškeldinimą iš patalpų Rygos centre, atliktą neatlygintinai. Pakeitęs faktus ir naudodamas klasikinę manipuliavimo techniką, politikas sukuria „realią“ grėsmę, kuri kils priėmus Sutartį.
Medvedčukas ir tremtinių atstovai tvirtina, kad grąžinimas Ukrainai po asociacijos sutarties su ES pasirašymo turės visus teisinius pagrindus. Tiesą sakant, tai netiesa.
Ukraina + restitucija = Europos Sąjunga?
Sutartis apibrėžia tik pagrindinius teisinės srities sąveikos principus. Be to, jame numatyta suderinti Ukrainos teisės aktus su Europos teisės aktais.
Pagal 14 straipsnį bendradarbiavimas šioje srityjeteisingumas, saugumas ir šalių laisvė turėtų padėti stiprinti teisinę valstybę ir stiprinti visų valdymo lygių institucijas – tiek teisėsaugos institucijas, tiek teismus. Sąveika, be kita ko, bus skirta teismų sistemos stiprinimui, jų efektyvumo, nepriklausomumo ir nešališkumo didinimui, taip pat kovai su korupcija. Bendradarbiavimas teisingumo, saugumo ir laisvės srityse grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.
Tai yra, kalbame apie procedūrinius ir institucinius piliečių apsaugos aspektus, o apie Ukrainos grąžinimą įstojus į ES neužsimenama.
Prieigos laisvė
Pagal susitarimo 471 straipsnį abi šalys privalosuteikti savo piliečiams ir įmonėms galimybę be diskriminacijos kreiptis į teismines ir administracines institucijas, siekiant apsaugoti jų asmenines ir nuosavybės teises.
Čia taip pat minima tik procedūrinėpiliečių galimybės kreiptis į teismines ir administracines institucijas, kad būtų išvengta jų diskriminacijos, o Ukrainos grąžinimas po pasirašymo su ES nenumatytas.
Užsieniečiams apribojimų nėra
Laisvė nuo kitų šalių piliečių diskriminacijos užUkraina nėra naujiena. Civilinis ir ekonominis proceso kodeksai, Tarptautinės privatinės teisės įstatymas neriboja užsienio piliečių ir įmonių galimybės apginti savo teises Ukrainos teismuose. Be to, yra 1993 m. Lenkijos ir Ukrainos sutartis dėl teisinių santykių ir pagalbos baudžiamosiose ir civilinėse bylose, pagal kurią abiejų šalių piliečiai ir įmonės gali kreiptis į vienas kito teismus.
Teiginiai apie nuorodų į teisės aktus, ginančius tremtinių ir jų įpėdinių nuosavybės teises, buvimą Sutarties tekste nepatvirtinti.
Ukrainos žemių ir kito turto grąžinimasreikalaujama, kad į sutartį su ES būtų įtraukta materialinė, o ne procesinė teisė. Mums reikia bent nuorodų į bet kokius kitus tarptautinius susitarimus. Tačiau šito nėra.
Todėl, remdamasi ES ir Ukrainos asociacijos susitarimu, sienų grąžinimas vykdo kampaniją prieš ją.
1939-40 metų masiniai trėmimai
Kas yra restitucija ir kaip ji susijusi su Ukrainos įstojimu į ES, galima paaiškinti pasitelkus istorinius faktus kaip pavyzdį.
1936 metaisSovietų valdžia priėmė nutarimą dėl lenkų perkėlimo iš Ukrainos SSR į Kazachstaną. Pirmaisiais okupacijos metais iš buvusių Lenkijos teritorijų į Sibirą, Komijos autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką ir Volgos sritį buvo ištremta iki pusės milijono lenkų tautybės piliečių.
Po aneksijos iki 1940 mNKVD valdžia įvairiais kaltinimais, tarp jų ir kriminaliniais, suėmė ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 18,3 tūkst. 1940 metų pradžioje prasidėjo „teritorijos valymas nuo socialiai svetimų elementų“ - 1940 metų žiemą buvo iškeldinta 88,4 tūkst. lenkų tautybės žmonių, o 1940 metų pavasarį iškeldinta 29 tūkst.
Per 2 metus NKVD atliko 4 mišiasdeportacijos iš aneksuotų teritorijų. Iš viso į Kazachstano TSR, Sibirą, Šiaurę ir Tolimuosius Rytus buvo ištremta 335 tūkst. žmonių, iš kurių mažiausiai 198 tūkst. – iš okupuotų teritorijų.
Turto konfiskavimas
Kartu su deportacija buvo atlikta:
- Dvarų nusavinimas.
- Žemės valdų konfiskavimas vargšų labuivalstiečiai Pirmaisiais aneksijos metais buvo konfiskuota 2,75 mlrd. hektarų – 1/3 visos žemės. Iš jų pusė buvo išdalinta valstiečiams, o likusi dalis perduota valstybiniams ir kolūkiams.
- Bankų, prekybos įmonių ir pramonės nacionalizavimas.
Buvo likviduotas platus vartojimo kreditų kooperatyvų tinklas, o turtingi valstiečiai buvo „išvaryti“.
Per dvejus okupacijos metus buvo pažeistos ukrainiečių, lenkų, žydų ir kitų tautybių atstovų nuosavybės teisės.
Persikėlimas 1944-47
1944 m., rugsėjo 9 d., tarp vyriausybėsUkrainos TSR ir Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas pasirašė susitarimą dėl lenkų evakuacijos iš Ukrainos ir ukrainiečių iš Lenkijos evakuacijos. Sutartyje buvo numatytas žemės suteikimas persikėlimo vietovėse.
Evakuacijos laikas nustatytas nuo 15.10 val.44 iki 02/01/45 ir buvo pratęsti papildomu susitarimu. Buvo leista išsinešti ribotą asmeninių daiktų ir įrankių skaičių. Išsinešti vertingų daiktų, išskyrus nedidelę grynųjų pinigų sumą, buvo neįmanoma. Likęs turtas buvo apibūdintas ir kompensuotas „draudimo“ verte, baigus perkėlimą pagal sutartis. Pasibaigus evakuacijai, 2047-06-05 Lenkijos sostinėje buvo pasirašyti atitinkami aktai.
Todėl, esant teismui, kiekviename konkrečiame ginčereikia išsiaiškinti, kaip ir kada buvo vykdomas atimto lenko perkėlimas. Savanoriško žingsnio atveju bet kokios pretenzijos dėl moralinės ir materialinės žalos, t. y. grąžinti Ukrainą po asociacijos sutarties su ES pasirašymo, bus nepagrįstos.
Labiausiai tikėtina, kad istorikai turėtų dalyvauti galimuose teismuose ir tyrinėti Ukrainos, Lenkijos ir Rusijos archyvus.
Vietos įstatymai turi paskutinį žodį
Pagal teisinės pagalbos sutartį, sprendžiant tokius ginčus, bus taikomi ne Lenkijos, o Ukrainos įstatymai. Ieškiniai turi būti pateikti Ukrainos teismams.
Ukrainos civilinis kodeksas įsigaliojo 01 d.01.04., atgalinės galios 1939-40 metų įvykiams neturi, nes tada nebuvo pareigos atlyginti žalą dėl tinkamo įstatymo nebuvimo. Iš to išplaukia, kad valstybė neturi civilinių priežasčių kompensuoti nuostolius tremtiniams ir jų įpėdiniams (tai reiškia Ukrainos restituciją), pasirašius asociacijos sutartį su ES.
Yra precedentų
Nuoroda į žmogaus teises, kurios yra įtvirtintosKonvencija dėl jų apsaugos neduos jokio rezultato – pagal ją įsipareigojimai Ukrainai pradėjo galioti tik nuo jos įstojimo 1997 m. Bus teisė į teismą, nes ieškinys paduodamas įsigaliojus 2010 m. Konvencija, tačiau nuosavybės teisių pažeidimas, įvykęs Antrojo pasaulinio karo pradžioje, nėra saugomas EŽTK.
Ši situacija visiškai atitinkaVienos konvencijos dėl sutarčių teisės 28 straipsnyje įtvirtinto principo, pagal kurį tokios sutartys neturi atgalinio poveikio. EŽTT jau nagrinėjo panašius ginčus, įskaitant sprendimus dėl pretenzijų Čekijos Respublikai, Rumunijai ir Graikijai. Teismas savo sprendimuose konstatavo Konvencijos pažeidimus, tačiau ieškinio tenkinimo klausimai priklauso nuo šalies. Šie sprendimai buvo priimti bylose, kuriose buvo pažeistos nuosavybės teisės, remiantis šiuolaikiniais šių šalių teisės aktais. Ši praktika neturi nieko bendra su Ukrainos valstybe.
Latvijos patirtis
Nustatomas restitucijos leidimas ir jo tvarkakonkrečios valstybės teisės aktų lygmeniu. Pavyzdys – Latvijos būsto grąžinimo ir denacionalizavimo įstatymai, kuriais buvo grąžintos nuosavybės teisės į 1940–1980 metais valstybės ir asmenų, vykdžiusių savivalės ir savininkų teisių nepaisymo politiką, konfiskuotą nekilnojamąjį turtą.
Teisės aktai suteikė garantijasgyvenant tokiame būste, pratęsiant nuomos laikotarpį ir nustatant maksimalų nuomos mokestį. Konstitucinis Teismas patvirtino, kad šalis nėra atsakinga už okupacinės valdžios vykdomą turto nacionalizavimą.
Nutautinimas Lietuvoje
Lietuvoje šį klausimą reglamentuoja įstatymas dėlnuosavybės teisių, kurias nutraukė Sovietų Sąjungos įstatymai, atkūrimas. Sugrąžintos teisės į 150 ha kaimuose ir 0,4 ha miestuose sklypus, gyvenamuosius pastatus ir įmonių nekilnojamąjį turtą. Paraiškų teikimo laikotarpis buvo apribotas iki 2001 m.
Restitucija Čekoslovakijoje
Čekoslovakijos parlamentas 1991 mpriėmė teisės aktus dėl neteisminio reabilitacijos ir nusavinto bei nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimo. Čekoslovakijos piliečiams buvo atlikta restitucija. Taip pat buvo numatyta finansinė kompensacija pareiškėjams, kurie nereikalavo grąžinti nekilnojamojo turto arba po neteisėto atėmimo šio turto kaina smarkiai išaugo.
Lenkiška versija
2001 metaisLenkijos Seimas priėmė įstatymą, numatantį nuosavybės ir teisių į jį grąžinimą Lenkijos piliečiams. Prezidentė jį vetavo, neleisdama jam įsigalioti. Teismai pradėjo spręsti ginčus dėl restitucijos. Nuosavybės grąžinimas, kaip taisyklė, buvo vykdomas vertybiniais popieriais su teise įsigyti žemės ar įmonių akcijų.
Buvusio socialistinio bloko šalių patirtisrodo, kad restitucija Ukrainoje pasirašius sutartį su ES yra reguliuojama valstybiniu lygiu. Parlamentas turi teisę nustatyti jo vykdymo tvarką, pretenzijų pateikimo terminus, asmenų ratą, kuriems šios normos bus taikomos. Tas pats buvo padaryta Ukrainoje.
Ukrainos teisės aktai
Aukščiausioji Rada 1991 m. priėmė įstatymą dėlpolitinių represijų aukų reabilitacija, pagal kurią iš Ukrainos ištremtiems asmenims reabilitacija tęsiasi nuo 1917 m. iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tai yra priverstinai perkelti, visiškai ar iš dalies atimtos piliečio teisės ir laisvės dėl klasinių, socialinių, nacionalinių, politinių ir religinių priežasčių.
Tačiau užsieniečiams šis įstatymas netaikomas.Vyriausybės nutarimu buvo numatyta grąžinti konfiskuotus statinius ir kitą turtą arba kompensuoti jų vertę, tačiau tik Ukrainos piliečiams. Teisės aktai nenumato atlyginti užsieniečiams padarytos žalos.
Vienašalė ar dvišalė restitucija?
Ukrainoje buvo bandoma reguliuotiŠis klausimas yra įstatymo lygmens: 2005 metais buvo pateiktas teisių į perimtą turtą atkūrimo projektas, kuriame buvo pasiūlyta leisti turtą grąžinti ne tik ukrainiečiams, bet ir užsieniečiams. Restitucijos Ukrainai įstatymas tuo metu nebuvo priimtas – anot vyriausybės, nustatant turto grąžinimo buvusiems savininkams mechanizmą (vienašalė restitucija), nebuvo numatytas turto grąžinimas kitai šaliai (dvišalė restitucija). Tai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, galima teigti, kadŠiuo metu nuosavybės grąžinimas Ukrainoje neturi teisinio pagrindo. Galutinės išvados galimos tik nuodugniai išanalizavus kiekvieną konkretų teiginį, turimus įrodymus ir faktus.
O užsienio valdžios institucijos turėtų prisiminti tarptautinį abipusiškumo principą, pagal kurį Ukrainos grąžinimas ES gali tapti priežastimi reikšti panašias pretenzijas Lenkijai.
