Valstybės užimtumo politika siekiamatokios svarbios užduoties kaip piliečių darbo jėgos plėtros ir visiško realizavimo sprendimas. Tai taip pat gali apimti tinkamo darbo užmokesčio suteikimą gyventojams, stabilų karjeros laiptais.
Aktyvi užimtumo politika yra veiksmaimažinti nedarbą. Tai galėtų apimti veiklą, kuri užkerta kelią darbuotojų atleidimui iš darbo, taip pat pažangiam mokymui, mokymui, pagalbai ieškant darbo, perkvalifikavimui ir naujų darbo vietų kūrimui.
Pasyvi valstybės užimtumo politika -tai priemonės, padedančios sumažinti neigiamas tokio reiškinio kaip nedarbas pasekmes. Tai apima socialinių išmokų mokėjimą, būtiniausių prekių tiekimą vargingiems žmonėms, specialių valgyklų benamiams organizavimą ir kitas pagalbos rūšis.
Valstybinė užimtumo politika dar skirstoma į tris kategorijas.
- Ekonominės priemonės. Visų pirma, verslumo skatinimas teikiant mokesčių lengvatas, subsidijas ir paskolas.
- Organizacinės priemonės. Visų pirma tai yra profesinis tobulėjimas, pagalba ieškant darbo, mokymai.
- Teisinės priemonės. Tai teisės aktai, numatantys ankstyvą išėjimą į pensiją, pensinio amžiaus mažinimą, darbo dienos trukmės ir atostogų nustatymą. Be to, tai įstatymai, numatantys minimalų atlyginimą, laisvo laiko suteikimą, dvigubą užmokestį už naudojimąsi tarnyba atostogų metu, saugos sąlygas pramonėje, kuri klasifikuojama kaip kenksminga.
Valstybinė užimtumo politika yra suskirstytaį tris modelius, populiarius išsivysčiusiose šalyse. Amerikos modelis reiškia, kad reikia sukurti daugybę darbo vietų, kurioms nereikia didelio produktyvumo. Tuo pačiu metu nedarbas formaliai mažėja, tačiau didėja piliečių, turinčių minimalų atlyginimą, skaičius.
Skandinavijos viešoji politika šioje srityjeužimtumas reiškia darbo vietų kūrimą viešosiose vietose. Tuo pačiu metu piliečiai gauna vidutinį atlyginimą ir stabilumą. Tačiau ši sistema turi ir trūkumų. Ypač kyla infliacijos ir finansinių išteklių išsekimo rizika.
Europos modelis yra susijęs su pajamų augimu ir produktyvumo didinimu. Tokia sistema reikalauja didelių išmokų bedarbiams.
Yra įvairių tipų gyventojų užimtumas. Užimtumas visą darbo dieną reiškia visą dieną vykdomą veiklą, kai darbuotojui mokamas regionui tinkamas atlyginimas.
Ne visą darbo dieną darbas gali būti privalomasdėl įvairių ekonominių priežasčių. Tai apima ne visą darbo dieną vykdomą veiklą, kuri apima mažesnį efektyvumą ir mažus atlyginimus.
Savanoriškas nepakankamas užimtumas dažniausiai siejamas su įvairiomis socialinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, žmogus rūpinasi sergančiais artimaisiais arba derina studijas su darbu.
Apibendrinkime. Valstybinė užimtumo politika turėtų būti įgyvendinama visapusiškai. Būtina suteikti pagalbą žmonėms, kurie dėl bet kokios priežasties negali įsidarbinti. Pavyzdžiui, tai gali būti pagalba mokant ir perkvalifikuojant. Tačiau verta prisiminti, kad bet kuriuo atveju išliks tam tikras nedarbo procentas. Čia reikalingos specialios priemonės. Tai visų pirma įvairios išmokos ir pagalba vargšams. Yra įvairūs nedarbo mažinimo mechanizmai. Kiekvienas iš jų turi savų pliusų ir minusų. Bet kokiu atveju būtina skatinti žmones dirbti, nes valstybės gerovė priklauso nuo to, kiek piliečių užsiima ekonomika.
