Monologo kalba arba monologas yra formakalbos, kai vienas žmogus kalba, kiti klausosi. Jo požymiai yra pasisakymo ilgis, kuris dažniausiai turi skirtingą tūrį ir teksto struktūrą, o monologo tema gali keistis kalbėjimo procese.
Sujungta monologo kalba yra suskirstyta į dupagrindinis tipas. Pirmasis yra kreipimasis į klausytoją. Tai gali būti pranešimas, kurį reikia perskaityti daugeliui žmonių, kreiptis į klausytoją arba daugybę klausytojų. Tokio monologo pavyzdžiai yra edukacinės paskaitos ar ataskaitos, viešas kalbėjimas, teismo kalba.
Antrojo tipo monologo kalba yra pokalbis su savimi. Toks monologas siunčiamas neribotam klausytojui ir todėl nereiškia atsakymo.
Kalbiniu požiūriu yra keletas monologų tipų. Jie priklauso nuo komunikacinės kalbos funkcijos ir visi yra studijuojami mokyklos kursuose: aprašymas, pranešimas, pasakojimas.
Istorijai būdingas siužeto buvimas, dažniauvisi ryšiai ir mainai. Šiuo atveju dažniausiai naudojama monologinė kalba. Pranešimą labiau apibūdina aiški chronologinė veiksmų seka. Taip pat tokio tipo kalba naudojama apibūdinimui - būtina turėti faktus, kurie aiškiausiai apibūdina aprašytą objektą.
Monologinei kalbai reikia kalbėtojo įgūdžiųteisingai reikšti ir užbaigti savo mintis, derinti įvairias frazes, papildyti ir pakeisti jau išmoktas kalbos struktūras ir pritaikyti jas pagal savo tikslus, aptarti faktus ir atskleisti žinomas įvykių priežastis.
Mokymas monologinės kalbos yra formavimasistam tikrų įgūdžių ir gebėjimo išreikšti savo mintis asmuo, naudodamas kalbos struktūras. Tai yra, žmonės teisingai mokosi kalbos konstrukcijų požiūriu ir įdomu naudoti jau įvaldytą kalbos medžiagą ir protingai reikšti savo mintis.
Norint tinkamai įsisavinti kompetentingą monologinį kalbą, studentai turi išsiugdyti šiuos įgūdžius ir gebėjimus:
- Kurdami pasakojimo ir aprašomuosius pranešimus žinoma tema, galite pasikliauti paveikslėliais, failais, pristatymu.
- Naudodamiesi įsisavintais tipiškais sakiniais, sudarykite nuoseklius pranešimus, susiedami juos tarpusavyje.
- Parašykite aprašomuosius tekstus, norėdami išreikšti savo nuomonę, su planu ar be jo. Tekstas gali apibūdinti įvykį, apibūdinti dalyvaujančius asmenis, išreikšti savo įspūdžius.
Monologo kalba tobulinama pratimais, kurie skiriasi palaikymu.
- Mankšta pagal planą ar situaciją.
- Pratimas, paremtas paruošta medžiaga, pavyzdžiui, atsakymas į klausimus ar darbo ar filmo aprašymas.
- Pratimai pagal paruoštą tekstą.
- Pratimai, pagrįsti vaizdine situacija, pavyzdžiui, aprašant daiktą priešais mokinį.
- Pratimai, paremti paruošta struktūra arba logine schema. Pavyzdžiui, „aš myliu“ arba „man gerai“.
