Žmonės nuolat bendrauja tarpusavyje.Ryšio metu jie perduoda šią ar tą informaciją. Perdavimo būdai gali būti skirtingi. Iš esmės yra žodinės ir neverbalinės komunikacijos priemonės. Koks jų skirtumas? Paprasčiau tariant, pirmuoju atveju naudojami žodžiai, o antrajame - jie nenaudojami.
Žodinis bendravimas
Pradėkime nuo eilės.Žodinis bendravimas naudoja žmogaus kalbą kaip ženklų sistemą. Iš esmės kalba yra paprasčiausias informacijos perdavimo būdas. Šią nuomonę galima patvirtinti tuo, kad jos pagalba galite perduoti informaciją neprarandant reikšmės, be to, greitai ir patikimai. Verbalinio bendravimo stiliai skiriasi. Savo kalba kalba gali būti ne tik žodinė, bet ir rašytinė. Žodis yra padalintas į monologą ir dialoginį.
Dialogas yra labiausiai paplitusi formažodinė kalba. Galime sakyti, kad tai yra pokalbis, kurį palaiko du pašnekovai. Jos metu jie ir perduoda, ir suvokia bet kokią informaciją. Žodinis bendravimas čia bus sėkmingas tik tuo atveju, jei abu pašnekovai tikrai supras, apie ką kalba, ir tinkamai suvoks tai, ką pasakė priešininkas. Tai labai svarbu. Priešingu atveju bus sutrikdytas žodinis bendravimas.
Monologas yra dar viena žodinės kalbos rūšis.Skirtingai nuo dialogo, monologo metu kalba tik vienas asmuo. Suvokiančių informaciją skaičius gali būti neribotas. Monologas visada turi sudėtingą struktūrą, nes bet kokia mintis turi būti užbaigta logiškai. Visa informacija turėtų būti pateikiama nuosekliai.
Rašomas ir žodinis bendravimaskalbos. Žmonės tai išmoko daug vėliau nei žodžiu. Ji atsirado dėl tos priežasties, kad žmonėms reikėjo bendrauti (perduoti informaciją) per atstumą. Be to, jo išvaizda atsirado dėl poreikio perduoti savo žinias ateities kartoms. Tai prasidėjo piktograma. Šis terminas reiškia piešinius, kuriuos senovės žmonės paliko ant olų sienų.
Nežodinis bendravimas
Šis bendravimo tipas nėra kažkasišskyrus konkretų asmens elgesį, kurio pagalba jis nori nenori bando perduoti bet kokią informaciją. Dažnai žmogus gali pasakyti daugiau, nei pasakė. Neverbalinis bendravimas yra sistema, susidedanti iš ženklų, neverbalinių simbolių, kodų. Asmuo gali perduoti informaciją naudodamas žvilgsnį, gestus, balsą (intonaciją, tembrą), veidą (veido išraiškas) ir visą kūną.
Neverbalinio bendravimo pagalba žmogusgali parodyti savo požiūrį į tai, kas vyksta, išreikšti norą pradėti ar tęsti pokalbį. Psichologai ar bent šiek tiek psichologiją išmanantys žmonės puikiai žino, kad remiantis tuo, kaip žmogus elgiasi pokalbio metu, galima padaryti daug išvadų. Pavyzdžiui, uždara laikysena reiškia, kad žmogus nejaučia užuojautos priešininkui, tačiau atvira laikysena reiškia, kad jis nori pokalbio ir yra pasirengęs jį tęsti.
Nuolatinis trūkčiojimas gali rodytikad žmogus meluoja. Nustatyta, kad pokalbyje su keliais oponentais iškart žmogus (jei jis sėdi) pasuka kelius link to, su kuriuo jis elgiasi geriau arba kurio nuomonę laiko teisinga.
Savo balsu ir akimis žmonės dažniausiai išreiškia savo nuomonępožiūris į tai, kas vyksta. Žodžiu žodžiu bendraujantis (tai yra kalbantis) asmuo gali pabrėžti kai kurias savo kalbos vietas ypatingu tonu. Tai netgi gali visiškai pakeisti sakomo prasmę (pavyzdžiui, žmogus tokiu būdu gali pasakyti ką nors ironiško).
Svarbu pažymėti, kad neverbalinis bendravimas dažnai naudojamas visiškai nesąmoningai. Tai reiškia, kad kartais jais galima pasitikėti labiau nei žodžiais.
