Poreikiai ir motyvai yra pagrindinės varomosios jėgos, skatinančios žmogų veikti. Šios problemos tyrimui psichologai ir sociologai visada skyrė daug dėmesio.
Kokie poreikiai?
Poreikiai ir motyvai daro žmogųveikti. Pirmoji kategorija atspindi pradinę veiklos formą. Poreikis yra poreikis, kuris turi būti patenkintas, kad normaliai funkcionuotų. Tuo pačiu metu jis gali būti sąmoningas ir nesąmoningas. Verta atkreipti dėmesį į šias pagrindines žmogaus poreikių savybes:
- stiprybė – tai noro patenkinti poreikį laipsnis, kuris vertinamas pagal sąmoningumo laipsnį;
- dažnis yra dažnis, kuriuo asmuo turi tam tikrų poreikių;
- pasitenkinimo būdas;
- dalyko turinys – tie objektai, dėl kurių galima patenkinti poreikį;
- tvarumas – poreikių įtakos tam tikroms žmogaus veiklos sritims išsaugojimas laikui bėgant.
Poreikių tipai pagal Lomovą
Poreikiai ir motyvai yra gana sudėtingos kategorijos. Juose yra daug lygių ir komponentų. Taigi, Lomovas B.F., kalbėdamas apie poreikius, suskirstė juos į tris pagrindines grupes:
- pagrindinės - tai visos materialinės sąlygos gyvybei palaikyti, taip pat poilsis ir bendravimas su kitais;
- dariniai yra estetikos ir išsilavinimo poreikis;
- aukštesnių poreikių grupė – kūrybiškumas ir savirealizacija.
Maslow poreikių hierarchija
Poreikiai ir motyvai yra daugiapakopiaistruktūra. Tik visiškai patenkinus žemesnius poreikius, atsiranda aukštesni. Tuo remdamasis A. Maslow pasiūlė svarstyti tokią poreikių hierarchiją:
- fiziologiniai poreikiai. Tai maistas, vanduo, deguonis, drabužiai ir būstas. Jei šie poreikiai nepatenkinti, apie kitus negali būti nė kalbos.
- Saugumas. Tai reiškia stabilią padėtį, kuri įkvepia pasitikėjimą ilgalaikiu išlikimu. Dažniausiai tai susiję su finansine gerove.
- Priklausymo poreikis. Žmogus turi prie ko nors prisirišti. Tai šeimos, draugystės ir meilės ryšiai.
- Pagarbos poreikis. Turėdamas tvirtą pagrindą trijų ankstesnių lygių pavidalu, žmogui pradeda reikėti visuomenės pritarimo. Jis nori būti gerbiamas ir reikalingas.
- Savirealizacija yra aukščiausias poreikių lygis. Turiu omenyje nuolatinį asmeninį ir karjeros augimą.
Nors ši hierarchinė sistemalaikomas visuotinai priimtu, daugelis tyrinėtojų (pavyzdžiui, A. N. Leontjevas) su tuo nesutinka. Yra nuomonė, pagal kurią poreikių atsiradimo seka formuojama remiantis subjekto apimtimi ir jo asmeninėmis savybėmis.
Pagrindinės poreikių savybės
Poreikis, motyvas, veiksmas...Tai primena kažką panašaus į algoritmą. Tačiau norint suprasti, kaip veikia šis mechanizmas, svarbu suprasti pagrindines poreikių ypatybes. Verta atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
- atsiranda, jei trūksta kokių nors naudingų kategorijų arba yra kenksmingų kategorijų perteklius;
- lydi vidinės įtampos būsena, susijusi su daikto paieška, dėl kurios poreikis bus patenkintas;
- kai kurie poreikiai yra nulemti genetiškai, o likusieji tikrai atsiras gyvenimo procese;
- patenkinus poreikį ištinka emocinė iškrova, tačiau po kurio laiko poreikis gali kilti ir vėl;
- kiekvienas poreikis turi savo specifinį objektą, kuris siejamas su jo patenkinimu;
- esamų poreikių atkūrimas ir naujų poreikių atsiradimas yra būtina nuolatinio ir harmoningo individo vystymosi sąlyga;
- priklausomai nuo to, koks būdas poreikiui patenkinti pasirenkamas, jis gali įgyti skirtingą turinį;
- keičiantis žmogaus gyvenimo kokybei ir sąlygoms, nuolat plečiasi jo poreikių sąrašas;
- poreikiai gali labai skirtis, o tai lemia jų tenkinimo tvarką.
Kas yra motyvas?
Poreikis, motyvas, tikslas – šios kategorijos gali būtidrąsiai vadinama varomąja jėga, skatinančia žmogų būti aktyviam. Kalbėdami apie antrąją iš šių sąvokų, galime pasakyti, kad tai yra veiksmų, skirtų gyvybiniams poreikiams patenkinti, troškimas. Motyvas pasižymi tokia struktūra:
- poreikis (konkretus poreikis, kurį reikia patenkinti);
- emocinis potraukis (vidinis impulsas, verčiantis žmogų atlikti tam tikrus veiksmus);
- dalykas (kategorija, dėl kurios patenkinamas poreikis);
- būdų pasiekti tikslus.
Pagrindinės motyvų funkcijos
Poreikis, motyvas, tikslas – visa tai daro įtaką gyvenimo būdui ir žmogaus darbo būdui. Antroji kategorija atlieka šias pagrindines funkcijas:
- motyvacija – žmogaus smegenys gauna tam tikrą impulsą, paskatindamas jas atlikti tam tikrus veiksmus;
- kryptis – motyvas lemia žmogaus veiklos būdą ir apimtį;
- prasmės formavimas - motyvas suteikia žmogaus veiklai reikšmę, suteikia jai tam tikrą idėją.
Kaip formuojasi motyvas?
Poreikiai ir elgesio motyvai formuojasi pagal tam tikrą mechanizmą. Jį sudaro trys blokai, būtent:
- Poreikių blokas formuojasi sąmonės lygmenyje.Tam tikru momentu žmogus pradeda jausti diskomfortą, susijusį su bet kokios materialinės ir nematerialinės naudos nebuvimu. Noras kompensuoti šį trūkumą tampa poreikio priežastimi.
- Vidinis blokas yra savotiškas moralasfiltras, apimantis situacijos įvertinimą, savo galimybes, taip pat pageidavimus. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, koreguojami poreikiai.
- Tikslinis blokas yra pagrįstas daiktu, kuris gali patenkinti poreikį. Taigi žmogus turi tam tikrą idėją, kaip jis gali pasiekti tai, ko nori.
Dažni motyvai
Žmogaus poreikių ir motyvų yra gana daug. Jie susidaro priklausomai nuo gyvenimo būdo, įsitikinimų ir kitų faktorių. Taigi, dažniausiai pasitaikantys motyvai yra šie:
- tikėjimas – idėjų ir pasaulėžiūrų sistema, skatinanti žmogų elgtis taip, o ne kitaip;
- pasiekimas – noras pasiekti tam tikrą rezultatą, veikti tam tikrame lygyje, įgyti norimą padėtį profesijoje, šeimoje ar visuomenėje;
- sėkmė – tai motyvas, skatinantis ne tik siektiaukštis, bet ir gedimų prevencija (žmonės, kurie savo veikloje vadovaujasi šia kategorija, mieliau sprendžia vidutines ir sudėtingas užduotis);
- galia – gebėjimas realizuoti savo valią ir troškimą, nepaisant kitų pasipriešinimo (tokie žmonės nori dominuoti aplinkiniuose naudodami įvairius mechanizmus);
- priklausomybė – reiškia norą bendrauti ir bendrauti su kitais žmonėmis, kurie yra patikimi ir turi gerą reputaciją verslo ar visuomenės sluoksniuose;
- manipuliacija – kitų žmonių valdymas, siekiant patenkinti savo interesus;
- pagalba – savirealizacija per nesuinteresuotą rūpinimąsi kitais, gebėjimą aukotis, dėl padidėjusio atsakomybės jausmo;
- empatija yra užuojautos ir empatijos motyvas.
Pagrindinės motyvų savybės
Asmens poreikiams ir motyvams būdingi keli specifiniai bruožai. Kalbant apie antrąją kategoriją, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius dalykus:
- žmogaus gyvenimo procese motyvai gali labai pasikeisti;
- išlaikant tą patį motyvą ilgą laiką, gali kilti poreikis keisti veiklos būdą;
- motyvai gali būti ir sąmoningi, ir nesąmoningi;
- motyvas, skirtingai nei tikslas, neturi jokio nuspėjamo rezultato;
- vystantis asmenybei, kai kurie motyvai tampa lemiami, formuojantys bendrą elgesio ir veiklos kryptį;
- skirtingi motyvai gali lemti to paties poreikio formavimąsi (ir atvirkščiai);
- motyvas suteikia kryptingą vektorių psichologinei veiklai, kurią sukelia poreikio atsiradimas;
- motyvas skatina judėti tam tikro tikslo siekimo link arba bandyti nuo jo susilaikyti;
- Motyvacija gali būti pagrįsta tiek teigiamomis, tiek neigiamomis emocijomis.
Pagrindinės motyvacijos sąvokos
Poreikiai, motyvai ir motyvacija yra sąsajosviena grandinė, kuri daugiausia lemia žmogaus veiklą. Atsižvelgiant į tai, buvo sukurta daug koncepcijų, kurios buvo sujungtos į tris pagrindines grupes. Taigi, motyvacijos teorijos gali būti tokios:
- biologiniai potraukiai.Jei organizme yra koks nors disbalansas ar kažko trūksta, jis iš karto sureaguoja pasirodęs biologinis impulsas. Dėl to žmogus gauna impulsą veikti.
- Optimalus aktyvavimas. Bet kurio žmogaus kūnas stengiasi palaikyti normalų aktyvumo lygį. Tai leidžia jums dirbti nuolat ir produktyviai, kad patenkintumėte pagrindinius poreikius.
- Kognityvinė samprata. Tokių teorijų rėmuose motyvacija laikoma elgesio formos pasirinkimu. Psichinis aparatas aktyviai dalyvauja šiame procese.
Pažeidimai dėl nepatenkintų poreikių
Jei nebuvo poreikio, motyvo, interesopatenkinti, tai gali sukelti centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimus. Kartais žmogui pasiseka dėl savireguliacijos mechanizmų. Nepaisant to, jei vidinių resursų nepakanka, gali pasireikšti šie neuropsichiatriniai sutrikimai:
- Neurasteninis konfliktas yra prieštaravimastarp didelių lūkesčių ar poreikių ir nepakankamų išteklių jiems patenkinti. Tokios problemos yra linkusios žmonėms, kurie negali tinkamai patenkinti savo norų ir siekių. Jiems būdingas padidėjęs jaudrumas, emocinis nestabilumas, prislėgta nuotaika.
- Isterija dažniausiai siejama su neadekvačiusavęs ir kitų vertinimas. Paprastai žmogus laiko save geresniu už kitus. Taip pat priežastimi gali būti poreikių (pavyzdžiui, moralės principų ir priverstinių veiksmų) prieštara. Isterijai būdingas jautrumas skausmui, kalbos sutrikimai ir sutrikusi motorinė funkcija.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia tiemsžmonių, kurių poreikiai ir motyvai nėra aiškiai apibrėžti. Nežinodamas, ko nori, žmogus tampa irzlus, greitai pavargsta. Jį gali kankinti miego sutrikimai, obsesijos ir fobijos.
Tikslų, poreikių ir motyvų sąveika
Daugelis tyrinėtojų mano, kad motyvasapibrėžia poreikį. Nepaisant to, būtų neteisinga teikti nedviprasmiškus teiginius, nes tiksli šių dviejų kategorijų sąveika dar nėra išaiškinta. Viena vertus, poreikis gali paskatinti žmogų turėti vieną ar kelis motyvus. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tačiau motyvai gali paskatinti vis naujus poreikius.
Didžiulis indėlis į santykių tarpA. N. Leontjevas pristatė pagrindines kategorijas.Jam priklauso mechanizmo, skirto motyvui perkelti į tikslą, sukūrimas. Taip pat galimas atsakas. Taigi tikslas, kurio žmogus siekia ilgą laiką, tikrai taps motyvu. Ir atvirkščiai. Jei motyvas nuolat yra žmogaus gyvenime, jis gali virsti pagrindiniu tikslu.
