Prie mąstymo yra jausmas ir suvokimas, sukuris prasideda mūsų žiniomis apie aplinką. Mąstymas išplečia matomo ir jutiminio suvokimo ribas. Tai taip pat leidžia suprasti "išorinio" suvokimo "vidinį pasaulį" išvestimi.
Bendra mąstymo savybė atskleidžia joprasme. Mąstymas atrodo mums labiausiai apibendrinta ir tarpininkaujama psichinės refleksijos forma, kuri konkretizuoja pažintinių objektų ryšius ir santykius. Jis vystosi kartu su visuomene, joje esančiomis sąvokomis ir principais.
Mąstymo tipai
Įvairių tipų ir lygių mąstymo operacijosužpildykite žmogaus protą. Visų pirma, jie skiriasi skirtingomis kognityvinėmis prasmėmis. Pavyzdžiui, visiškai skirtingi mąstymo veiksmai, padedantys išspręsti problemas, iškylančias tarp mokslininko ir mažo vaiko. Todėl skirtingi minčių lygiai yra skirtingi. Atskyrimas priklauso nuo galimo jausmų apibendrinimo lygio, minties perėjimo iš reiškinio į esmę gylio. Šie mąstymo lygiai yra vizualinis mąstymas elementariuose apraiškose, taip pat abstrakčiose ir teorinėse.
Šios mąstymo rūšys atliekamos remiantis"Perdirbimo" vaizdai suvokiami atsižvelgiant į vaizdus, kurie vėliau gali keisti, versti, apibendrinti atstovybių, todėl yra vaizdinis ir konceptualus atspindys realiame pasaulyje.
Vizualus-figūrinis mąstymas paverčia psichinių veiksnių vizualines sąlygas, verčia jų suvokimo turinį į reikšmes.
Kūrybinis žmogaus tikrovės atspindys yravaizduotinis mąstymas. Rezultatas yra įsivaizduojamas vaizdas, kurio nėra per tam tikrą laiko tarpą. Pagal mąstymą, taip pat galima suprasti kūrybinę transformaciją prisimenamų reprezentacijų ar objektų.
Pagrindiniai mąstymo būdai yra neabejotinai teoriniai ir praktiniai. Teorinis yra padalijamas į konceptualų ir vaizdinį, o praktinis - vaizdinis-vaizdinis ir vizualiai efektyvus.
Teorinis konceptualus mąstymas reiškiaieškokite sprendimų mintyse naudodamiesi jau parengtomis žiniomis, kurios išreiškiamos sąvokomis, išvadomis ir sprendimais. Šio tipo psichinei veiklai nereikia kreiptis į praktines realybės žinias, ji savarankiškai negauna empirinių faktų.
Teoriniame perkeltiniame mąstyme žmogusnaudoja reprezentacijas ir vaizdus, o ne faktus, sąvokas ar sprendimus. Vaizdai imami iš atminties arba susidaro suvokus tikrovę. Šis mąstymo būdas labiausiai būdingas kūrybingiems žmonėms, pavyzdžiui, rašytojams, menininkams, skulptoriams.
Abiejų tipų mąstymo procesai yra abipusiaipapildyta ir glaudžiai susijusi. Teorinis konceptualus mąstymas sukelia abstraktesnį ir konkretesnį tikrovės atspindį, o perkeltinis - konkretų subjektyvų realų suvokimą.
Vizualus mąstymas yra kitokstiesioginis ir privalomas mąstymo proceso ir žmogaus realybės suvokimo ryšys. Tokia psichinė veikla labiausiai būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams ir įvairiausiems vadovams, taip pat žmonėms, dirbantiems praktinį darbą.
Vizualinio veiksmo mąstymo bruožasyra jo procesas. Tai yra praktinė transformuojanti veikla, kurią žmogus atlieka. Tai daugiausia apibūdina plačias gamybos padalinių ir dirbtuvių mases.
B.M. Teplovas mano, kad mąstymo tipai skiriasi savo ryšiu su praktika.
Mąstymas ir kalba filosofijoje
Ryšys tarp kalbos ir mąstymo sukelia daugelįprieštaravimai. Iš pradžių buvo tikima, kad neįmanoma mąstyti nemokant kalbos, žodžiai, tai yra, kalba suvokiama tik kaip minties „apranga“. Dėl tos pačios priežasties kalba buvo tapatinama su mąstymu. Tačiau daugelis mokslininkų mano kitaip, kaip pavyzdį nurodydami kompozitorių ar menininkų kūrybą. Jiems žodžiai nesvarbūs, dominuoja tik idėjos ir vaizdai, kurie vėliau įgauna tikrus kontūrus. Pavyzdžiui, Milleris mano, kad žmogus iš pradžių suformuoja tam tikrą savo teiginių ar samprotavimų planą, galbūt net nesąmoningame lygyje. Šiek tiek vėliau šis planas suranda žodinį atspindį.
Greičiausiai tiesa yra per vidurį. Kalba yra glaudžiai susijusi su mąstymu. To negalima atimti.
