Juridinio asmens sąvoka apibrėžiama 48 straipsnyjeGK. Pagal jį, juridinio asmens sąvoka taikoma tik organizacijoms, turinčioms savo ekonominį valdymą, nuosavybę ar veiklos valdymą, ir yra atsakingos už šį turtą savo įsipareigojimais. Be to, organizacijos, kurioms taikoma juridinio asmens sąvoka, gali savo vardu naudotis ir įsigyti turtą, taip pat asmenines neturtines teises. Jie privalo būti atsakovu ir ieškovu teisme. Tuo pat metu organizacijos, kurioms taikoma juridinio asmens sąvoka, turi turėti nepriklausomą įvertinimą arba balansą.
Juridinio asmens sąvoka ir esmė leidžia pabrėžti pagrindines jo savybes:
Panagrinėkime, kokia yra juridinio asmens samprata ir esmė.
Pagrindinis juridinio asmens bruožas yra nuosavybės nepriklausomybė.
Juridinis asmuo turi teisę į nuosavybę, esančią dešinėje:
- nuosavybė,
- ekonominis valdymas
- operacijų valdymas.
Paprastai juridiniai asmenys yraturto, kurį jiems perdavė steigėjai, savininkai. Juridinis asmuo privalo turėti įstatinį kapitalą (MC), kurio dydis yra numatytas tam tikruose norminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, minimalus atviros visuomenės kapitalas neturėtų būti mažesnis už tūkstantį kartų didesnį už minimalaus darbo užmokesčio dydį, nustatytą federaliniame įstatyme bendrovės įregistravimo metu. Tuo pačiu metu minimaliai nustatytas uždarosios visuomenės įstatinis kapitalas yra ne mažiau kaip šimtas kartų didesnis už minimalaus darbo užmokesčio dydį, nustatytą federaliniame įstatyme valstybinės registracijos metu.
Ne mažiau reikšmingas organizacinės vienybės bruožas.Tai slypi tame, kad bet kuris juridinis asmuo yra organizacija, turinti tam tikrą struktūrą, o kartais ir atstovybės bei filialai, vyriausybės organai, kurie išdėstyti steigimo dokumentuose.
Kitas reikšmingas ženklas yra nepriklausomasatsakomybė už prievoles savo turtu. Visi juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kuriuos finansuoja įstaigos savininkas, už savo įsipareigojimus atsako visu jiems priklausančiu turtu.
Be to, jei bankrotas (nemokumas)juridinį asmenį sukelia dalyviai (steigėjai), tada turto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems teisę duoti privalomus nurodymus šiam juridiniam asmeniui, gali būti priskirta papildoma atsakomybė už esamas prievoles, jei paties juridinio asmens turto nepakanka.
Visi juridiniai asmenys veikia savo varducivilinėje apyvartoje, gali būti atsakovas ir ieškovas teisme. Juridinis asmuo būtinai turi savo pavadinimą, kuriame nurodoma jo teisinė organizacinė forma. Organizacijos pavadinime paprastai nurodoma juridinio asmens vykdomos veiklos rūšis.
Teisės aktai numato tam tikrus reikalavimus įmonių pavadinimams.
Galimi juridinio asmens organai, samprata, tipaiCiviliniame kodekse taip pat išdėstytos 53 straipsnyje. Tačiau negalima teigti, kad teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kokie yra juridinio asmens organai, jų sąvoka ir rūšys, taigi daugybė įvairių ginčytinų situacijų.
Juridinio asmens organai, samprata, tipai gali būti grupuojami, pavyzdžiui:
Tokiais pagrindais kaip pareiga kurtitam tikros organizacinės ir teisinės formos organizacijos struktūra: neprivalomi ir privalomi organai. Pirmojo sukūrimą dažnai numato įstatymai. Tuo pačiu metu įstaigos gali būti suformuotos be teisinių nurodymų tokiai galimybei, remiantis organizacijos vidaus dokumentų teikimu (papildomos įstaigos).
Teisės aktuose kartais numatyta sukurti vieną įstaigą iš kelių galimų (alternatyvių organų) ir kt.
