Psichologijos raidos istorija ("psichika" trans. iš senovės graikų kalbos. „siela“, „logotipai“ - „mokslas“), kaip ypatingos žinios, šaknys siekia 4-5 amžius prieš mūsų erą, nes kilo filosofijos gilumoje. Senovės išminčius Aristotelis parašė traktatą „Apie sielą“, kuriame jam pavyko išdėstyti pagrindinius jo veikimo dėsnius ir principus.
Psichologijos raidos istorija yra tokia pati kaip nepriklausomamokslo disciplina, jau buvo susieta su W. Wundto tyrimais XIX a. Kadangi tuo metu pasirodė pirmosios mokslininkų sukurtos programos, kurios buvo orientuotos į bendro mokslinio tyrimo metodo taikymą. Todėl pasirodė eksperimentas ir pirmoji laboratorija, kurioje savęs stebėjimas (introspekcija) tapo pagrindiniu metodu.
Vėliau psichologija pradėjo aktyviai veiktivystytis, jo rėmuose pasirodė daugybė krypčių, kurios skyrėsi pagrindinėmis teorinėmis pozicijomis, pažiūromis mokslo tema ir tyrimo metodais.
XIX amžiaus pabaigoje pamažu kilo supratimastai, kad introspekcija negali atskleisti pagrindinių psichikos aspektų, nes psichologijos tiriamame reiškinių rate yra didesnis reiškinių skaičius.
Rezultatas buvo Sigmundo Freudo mokymas,kuris tapo psichoanalizės koncepcijos įkūrėju. Pagrindinės jo nuostatos yra skirtos tirti ne žmogaus sąmonę, kaip pirma kryptimi, bet jo asmenybę. Štai kodėl požiūris remiasi tokiais principais kaip: determinizmas ir vystymasis. Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė nesąmoningai, kaip vidinės veiklos šaltiniui.
Rimčiausia revoliucija buvo Watsono mokymas,kuri gavo pavadinimą „biheviorizmas“. Jos rėmuose psichologija veikė kaip objektyvi eksperimentinė gamtos mokslų šaka. Objektas yra elgesys, kuris suprantamas kaip tų raumenų ir liaukų reakcijų į išorinius dirgiklius visuma, kurią galima pamatyti. Todėl elgesio eksperimentas tampa pagrindiniu tyrimo metodu.
Pradžios psichologijos raidos istorijatampa labai sunku. Kadangi tuo metu pradėjo formuotis daugybė nesuderinamų, konkuruojančių ir netgi dažnai nepalyginamų paradigmų. Tai buvo unikali situacija formuojantis mokslui, nes jokia kita disciplina nesudarė tiek daug skirtingų paradigmų.
Galite lengvai pateikti neišsamų sąrašąšiuo metu susiformavusios kryptys: kognityvinis biheiviorizmas; Adlerio psichoanalizė; dinamišką K. Levino sampratą; Geštalto psichologija; Sprangerio aprašomoji psichologija; Piaget teorija; Vygotskio pažiūros; kelios veiklos teorijos; Bekhterevo reaktologija ir pan.
Todėl to meto moksle galime kalbėtiyra atvira krizė, kuri nesibaigė iki šiol. Faktas yra tas, kad šiuolaikinei psichologijai būdingi įvairiausi požiūriai į pagrindines paradigmas. Tačiau dėka tiek daug konkuruojančių sąvokų galima kuo išsamiau suprasti šio mokslo dalyką ir metodus.
Todėl galima pastebėti, kad nuo tos akimirkos psichologijos raidos istorija pradėjo savo raidą. Dėl to susiformavo daugybė jo šakų.
Socialinės psichologijos raidos istorija yrailgas kelias. Bet kadangi ši disciplina buvo suformuota iš daugybės šaltinių, beveik neįmanoma nustatyti, prie kokių ribų pagrindiniai elementai sugebėjo izoliuoti. Kalbama apie socialines ir psichologines žinias.
Didžioji dalis pagrindinės mokslo krypties buvo suformuota tokiu pačiu būdu. Tas pats yra teisinės psichologijos raidos istorija, amžius, pedagoginis ir daugelis kitų.
