Kaip galite nurodyti anglų kalbatemą be pavadinimo? Ir dalyko kokybė? Kaip pakeisti tokias būtinas kalbos dalis kaip būdvardžiai ar daiktavardžiai? Šiais atvejais lazdelė bus nuosavybės įvardžių vartojimas. Tokių kalbų dalių grupė vadinama turtingais pranašais.
Jei būtina nurodyti bet kurio asmens tapatybęiš objektų (savybių, objektų ir pan.) asmeniui, galite naudoti turtinį įvardį, kurio paskirtis yra apibrėžti šį daiktavardį. Šiuo atveju įvardis visada bus priešais jį.
Притяжательные местоимения отличаются тремя kategorijos: asmenys, lytis ir skaičius: mano, jūsų, jos (jos, jos, jos). Jo (jo), mūsų - mūsų, tavo, tavo - jų. Ir jie naudoja šias kalbų dalis griežtai laikantis šių kategorijų. Skirtingai nei rusų kalba, labai dažnai vartojami nuosavieji įvardžiai (anglų kalba). Didžiosios Britanijos privalo nurodyti drabužius ar kūno dalis, taip pat šeimos ryšius, savo tapatybę nurodydami turimų įvardžių:
Ji išvalė savo batus. Ji valo batus.
Mano laikrodis yra rudas. Mano laikrodis yra rudas ir jo sidabras.
Egzistuoja dvi nuosavybės įvardžių formos: cojoint - pritvirtinamas ir absoliutus - absoliutus.
Turimi įvardžiai, išreikšti papildoma forma - mano, tavo, jos, mūsų, mūsų, - pateikiami prieš daiktavardį, kuris atitinka
Mano sąrašas yra lentelės laukelyje. Mano spaudinys yra stalčiuje.
Ir tos pačios kalbos dalys, bet absoliučios formos - mano, tavo, jo, jos, mūsų, tavo, visada - jas pakeičia:
Ką mėgsta valgyti? - mano patinka žuvis. Ką valgo katės? - Mano mėgsta žuvis.
Tuo atveju, kai būdvardis vartojamas kartu su daiktavardžiu, priešais juos bus teisingai užrašytas sakinys.
Aš išlaikiau savo naujus knick-knacks. Aš laikiau savo naują papuošalą.
Gali būti, kad rusų kalba turintys įvardžiai, bet pagal nutylėjimą jie bus nepamiršti, anglų kalba jie būtinai bus sakinyje:
Ji įdėjo savo piniginę į savo maišelį. Ji įdėjo savo piniginę į savo maišelį.
Nuimkite kilimą. Nuimkite kilimą.
Asmeninis įvardis I (I) yra vienintelė adjunkto formos nuosavame įvardyje - mano (mano, mano, mano ar mano) ir absoliučioje formoje - mano.
Tas pats atsitinka su asmeniniu įvardžiu, kurį jis (jis). Pridedamoje formoje jis paverčiamas jo (jo), absoliučia forma - taip pat į jo.
Ji arba ji, būdama prigimtinio įvardžio formoje, absoliučiai skamba kaip ji.
Ji (ji) turi tik vieną sujungiamą formą.- jos (jo). Absoliuti forma - nėra. Be to, jis parašytas vienu žodžiu, be apaštalų, priešingai nei sutrumpinta frazė „tai (ji yra)“, kur reikalingas apaštalas.
Daugiskaitos asmeniniai įvardžiai, be priesagos, taip pat turi absoliučią formą savininke.
Mes (mes) priskirtame nuosavybiniame įvardyje naudojami kaip mūsų (mūsų, mūsų, mūsų, mūsų) absoliučiais skaičiais - mūsų.
Prisijungimo forma iš jūsų (jūs) anglų kalba skamba kaip jūsų (jūsų, jūsų, jūsų, jūsų) ir absoliutus - kaip ir jūsų.
Ir paskutinis asmeninis įvardis daugiskaitoje - jie (jie) valdomo įvardžio pridedamoje formoje transformuojasi į jų (jų) absoliučią formą į savo.
Bausmės pavadinimai, išreikšti absoliučia forma, sakinyje paprastai įgyja šias reikšmes:
- Priklauso nuo Mano telefonas yra rožinis. Jo pilkas. Mano telefonas yra rožinis. Jo pilkas.
- Nominali predikato dalis. Šis biuras bus jūsų, ir tas biuras bus mano. Šis biuras bus jūsų, o tas - mano.
- Papildymai. Paimkite mano žurnalą ir Kate paims savo. Paimkite mano žurnalą, ir Katya juos paims.
- Apibrėžimai. Naudojamas su prielinksniu. Ji yra mano dukra. Ji yra mano dukra.
Skirtingai nuo rusų kalbos, savininko įvardžiai angliškai tais atvejais nėra linksniuojami.
Papildomi įvardžiai, būdami priklausymo apibrėžimu, niekada nenaudojami atskirai nuo apibrėžto žodžio.
Jei sakinyje yra kiekybinės išraiškos ir abu, tada savininkiniai įvardžiai, kaip ir straipsnis, dedami po kiekybinių apibrėžimų:
Visi mano singlai yra tame albume. Visos mano dainos yra šiame albume.
Ten gyvena abi jo seserys. Ten gyvena abi jo seserys.
Anglų kalba toks savininkiškasįvardis neegzistuoja, kaip „mūsų“, tačiau subjekto ir savininko įvardžio sutapimo atveju jis gali būti vartojamas vertime į rusų kalbą. Pavyzdžiui:
Radau savo laišką. Radau savo laišką.
Ji išleido savo knygą. Ji išleido savo knygą.
Jie atnešė jam savo obuolių. Jie atnešė jam savo obuolių.
Mes paėmėme savo žodynus, ar ji paėmė savo? Atsinešėme savo žodynus, ar ji gali pasiimti savo?
