Skaitymo taisyklės vokiečių kalba yra ganakonkretus, bet ne toks sudėtingas, kaip gali atrodyti. Tiesą sakant, jums tereikia prisiminti kai kurių raidžių derinių tarimą ir tada juos tiesiog pritaikyti praktikoje.
Balsės garsai
Pirmasis žingsnis - išmokti vokiečių abėcėlės. Jei iš pradžių praktikuosite raides, nekils problemų su tarimu.
Galbūt turėtumėte pradėti nuo balsių.Šia kalba su šiuo tipu susijusios raidės skirstomos į dvi rūšis - trumpąsias ir ilgąsias. Įdomu tai, kad žodžio aiškinimas priklauso ir nuo ilgumos. Pavyzdžiui, žodžiai offen yra ofen. Pirmuoju atveju tariamas trumpas „o“, antruoju - pratęsiamas. Ir vertimas bus kitoks, 1 - „atidaryta“, 2 - „orkaitė“. Kaip matote, tai yra svarbu.
Reikėtų pažymėti du balsių garsus, kuriemūsų kalba nėra. Tai yra ö ir ü, virš kurių esantys taškai vadinami umlautais. Čia viskas paprasta - pirmuoju atveju tarimas pasirodo esąs kažkas tarp „o“ ir „e“, o antruoju - tarp „y“ ir „u“. Norint teisingai ištarti šiuos garsus, reikia šiek tiek suapvalinti lūpas ir leisti garsus ne taip, kaip įprasta, bet tarsi giliau, arčiau gomurio. Svarbu išmokti teisingai ištarti šiuos garsus. Pavyzdžiui, jei sakote ne „du bist schön“, o „du bist schon“, tai jūs gaunate ne „tu esi gražus“, bet „tu jau“.
Tiesiog reikia atsiminti, kad skaitymo taisyklės yravokiškai jie iš principo yra panašūs į rusus. Tik čia jis yra aktualus tuo atveju, kai yra įtampa ir tarpai tarp žodžių: "eik į darbą!" - „paliesta“, „pilis“ - „pilis“. Beje, yra ir „ä“ raidė. Čia paprasčiau - jis skaitomas kaip „e“. Apskritai verta išmokti vokiečių abėcėlės - tada bus mažiau problemų su tarimu.
Priebalsiniai garsai
Reikėtų pažymėti, kad vokiečių kalba taip pat yravieno priebalsių raidės, kurios nėra kituose. ß - solo spektaklyje jis tariamas kaip „escet“, o žodžiais - kaip šiek tiek pailgas „s“. Kartais jis pakeičiamas raidžių deriniu „ss“. Pavyzdžiui, „fußball“ ir „fussball“ yra verčiami kaip „futbolas“ ir yra teisingi abiem atvejais. Bet tai dar ne viskas dėl priebalsių. Skaitymo taisyklės vokiečių kalba nurodo, kad raidžių, tokių kaip „p“, „t“ ir „k“ pabaigoje, pabaigoje turi būti iškvėpimas, tiksliau, siekiamybė. Tai bebalsiai priebalsiai ir jie išliks bet kokiu žodžiu. Bet skiemenų ar žodžių pabaigoje išsakyti žodžiai yra visiškai apkurtę.
Pabaigos ir dvigarsiai
Yra dar keletas funkcijųvokiečių kalba yra kitokia. Pabaigų tarimas yra tas, į kurį verta atkreipti ypatingą dėmesį. Taigi, paimkite, pavyzdžiui, žodį „zwanzig“. Šis skaičius yra 20. Vokiečiai pabaigą taria labai švelniai. Pagal idėją raidė „g“ = „g“. Bet kai jis dedamas žodžio gale, jis tariamas kaip „xh“, bet ne aiškiai, o tarsi išlyginant pabaigą. Tačiau tai jau ateina su kalbos patirtimi, ir dažnai žmonės patys nepastebi, kaip jie pradeda taip kalbėti - kaip santrumpa, kurios rusų kalba yra nemažai. Taip pat verta paminėti dvigarsius. Tai yra dviejų balsių, kurie tariami labai ypatingai, derinys: ei (ay), au (ay), eu (oh). Tai yra: nein [nayn] - ne, Frau [frau] - panele, neue [noye] - nauja ir t.t.
Priebalsių derinių tarimas
Tam tikri sunkumai mokantis vokiečių kalbosužsienyje kalbančius žmones rodo, kad priebalsiuose nėra švelnumo. Išskyrus aukščiau pateiktą pavyzdį su „g“ pabaiga. Bene atkakliausiu garsu galima laikyti „c“, kuris raidėje žymimas „ch“. Skaitymo taisyklės vokiečių kalba siūlo ją ištarti kaip kryžminimą tarp tokių kombinacijų kaip „sh“ ir „hh“. Šį raidžių pavadinimą galima rasti po balsių su umlautais, taip pat po i. Kiti priebalsių deriniai kai kuriuos žmones priverčia kentėti, ypač kalbant apie tokią temą kaip mokymasis skaityti vokiečių kalba. O dabar kalbame apie „tsch“, „tzsch“ - „h“ ir „tsh“. Faktas yra tas, kad vokiečių kalboje nėra vienos raidės, kuri būtų tariama kaip vienas iš paminėtų derinių. Pavyzdžiui, „z“ skaitoma kaip „ts“, „s“ - kaip „z“ ir „j“ - paprastai kaip „y“. Lengviausias būdas įsiminti derinio „tsch“ tarimą yra iš žodžio „Deutschland“ - „Vokietija“. Tai gana dažnai patraukia dėmesį, ir visiems žmonėms, net jei jie neišmoksta vokiečių kalbos, gerai žinomą „Deutschland“ girdi visi.
Tarmės ir pokalbio praktika
Vokietija turi 16 federalinių žemių.Ir, turiu pasakyti, kiekvieno iš jų gyventojų tariamos tarmės gana stipriai skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdžiui, bavarams sunku suprasti žmones iš Brėmeno, tačiau berlyniečiai turi įsitempti, kad suprastų Štutgarto gyventojų kalbą. Pavyzdžiui, Berlyno tarmėje tariami tokie priebalsiai kaip t ir d, kaip ir britų anglų kalboje - alveoliniai. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną niuansą. Vokiečių kalbai būdingas neryškus, švelnus šios raidės tarimas. Norint geriau suprasti, rekomenduojama klausytis tikros vokiečių kalbos - klausytis garso pamokų, dainų, interviu su vokiečiais. Tai vienintelis būdas suprasti, kaip ištarti šį laišką, ir prarasti nemalonaus purumo idėją. Iš tikrųjų vokiečių kalba yra labai maloni, ir tai, ką jie apie ją sako, didžiąja dalimi yra stereotipai. Apskritai to išmokti yra realu. Jums tiesiog reikia reguliariai mokytis vokiečių kalbos, išmokti taisyklių, praktikuotis ir, svarbiausia, skaityti, praktikuoti.
