Mūsų kūno kraujas tarnauja kaip rišiklis.elementas, užtikrinantis gyvybinę kiekvienos ląstelės, kiekvieno organo veiklą. Jo judėjimas kūne vadinamas kraujo apytaka, dėl kurio deguonis, hormonai ir maistinės medžiagos patenka į visus audinius ir organus, o iš ten jis naudojamas atliekų medžiagų skilimo produktams pašalinti. Be to, kraujas užtikrina kūno termoreguliaciją, taip pat apsaugo jį nuo kenksmingų mikrobų. Kraujotakos tęstinumą užtikrina kraujagyslės ir širdis, sudarančios kraujotakos sistemą, kurių visos funkcijos yra griežtai koordinuojamos.
Kraujagysles, dažnas kurio ilgis kartu yra 100 tūkstančių km prasiskverbkite į žmogaus kūną kaip milžinišką tinklelį, leisdami kiekvienai ląstelei prisotinti deguonį. Kraujo judėjimas vyksta tiesiai per arterijas, venas ir kapiliarus.
Arterijos yra stori sieneliai, išilgai kuriųkraujo tėkmė ateina iš širdies. Jie yra labai elastingi ir, atsižvelgiant į širdies pumpuojamo kraujo tūrį, gali išsiplėsti ar susitraukti. Arterijos neša kraują, praturtintą įkvepiamu deguonimi, tai yra, „grynu“. Priešingai, venos išleidžia kraują, užpildytą anglies dioksidu. Anot jo, kraujas juda į širdį. Venų sienos yra mažiau storos nei arterijos. Kapiliarai yra mažiausios kraujagyslės, turinčios labai plonas sienas, per kurias deguonis ir maistinės medžiagos iš kraujo patenka į ląsteles, o anglies dioksidas ir medžiagų apykaitos produktai iš ląstelių perkeliami į kraują.
Самый крупный (в поперечном сечении достигающий 5 cm) kraujagyslė žmogaus kūne yra aorta, kuri šakojasi į arterijas, arterijos - į arterioles (mažesnes kraujagysles), o jos - į kapiliarus.
Kraujo judėjimo impulsas yra širdis.sumažinimas Kraujo judėjimas vyksta dviem apskritimais: mažu (plaučių) ir dideliu kraujo apytakos ratu, ištisine srove. Judant nedideliu ratu, jis išsiskiria iš anglies dioksido ir yra prisotintas deguonimi. Dideliame ratu, priešingai, suteikia deguonies ir paskirsto maistines medžiagas, paimdamas anglies dioksidą ir išsiskyrimo produktus.
Žmogaus kraujagyslės žaidžia nepaprastaisvarbus vaidmuo organizmo gyvenimo procesuose. Ne veltui jie buvo vadinami „gyvenimo keliais“: pažodžiui susiedami visas kūno ląsteles, jie užtikrina harmoningą jo darbą.
Mokslininkai teigia, kad kraujagyslėssusidėvi ir sensta šiek tiek anksčiau nei kitos kūno sistemos. Ir kuo atlaidžiau atrodo žmogus, kada ir ką jis valgo bei geria, jei jis aktyviai nedalyvauja sporte, tai yra, tuo labiau sutrikęs jo gyvenimas, tuo greičiau biologinės šiukšlės ir įvairūs šlakai nusėda ant kraujagyslių sienelių. Kraujagyslių šlako susidarymas pablogina kraujo tiekimą kūnui, o tai savo ruožtu sukelia būtinų maistinių medžiagų trūkumą audiniuose. Taip vystosi visiems mums gerai žinomos ligos, ir taip organizmas sensta.
Širdies ir kraujagyslių ligos kartu su diabetuir onkologinės ligos šiandien tvirtai laiko delną tarp pavojingiausių ir labiausiai paplitusių ligų. Kraujagyslių ir širdies ligų grupę sudaro:
- vainikinių arterijų liga,
- reumatinė širdies liga,
- smegenų kraujagyslių ligos,
- įgimta širdies liga,
- plaučių embolija,
- giliųjų venų trombozė,
- periferinių arterijų liga.
Ūminės ligos, tokios kaip insultas irširdies priepuoliai dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių užsikimšimo, o tai neleidžia kraujuoti į smegenis ar širdį. Užsikimšimą sukelia riebalų sankaupos ant kraujagyslių vidinių sienelių, kurios krauju aprūpina širdį ar smegenis.
Ypač sunku nustatyti kraujagyslių ligas irširdies yra jų besimptomė eiga, todėl laiku diagnozuota diagnozė padės ne tik apsisaugoti nuo rimtų komplikacijų, bet ir kai kuriais atvejais išgelbėti gyvybes.
