/ / Valstybės tipai ir jų rūšys kaip teisinio apibūdinimo pagrindas

Valstybės tipai ir jų rūšys kaip teisinio apibūdinimo pagrindas

Valstybę kaip teisinį reiškinį ištyrė mokslininkai iš skirtingų pozicijų. Tačiau svarbiausias iš jų yra valstybės tipai ir formos. Šis tyrimas skirtas jų svarstymui.

Valstybės formos formuojančio požiūrio požiūriu

Ilgą laiką laikoma pagrindineValstybių tipologijos vidaus tipologija suskirstyta į penkias pagrindines rūšis: vergas, rytas, feodalinė, buržuazinė ir socialistinė. Ši klasifikacija buvo pagrįsta ekonomikos formavimu.

Rytų tipas buvo grindžiamas drėkintu žemės ūkiu.

Vergų valstybei būdinga neribota monarcho ir artimų jo galia. Tuo pačiu metu vergai ir neturtingi visuomenės nariai buvo suvokiami kaip darbo įrankiai.

Feudalinė valstybė buvo pagrįstadėl žemės nuosavybės teisės. Taigi valstybės valdžia buvo sutelkta tų, kurie turėjo žemės sklypus, ir turėjo teisę jas disponuoti savo nuožiūra.

Trečias tipas buvo buržuazinisvalstybė, kuri pageidavo kreiptis į formavimą, pagrįstą gamybos priemonių nuosavybe. Tuo pačiu metu jėga palaipsniui įgijo triumviratės charakterį, atsirado pilietinės teisės, taigi ir nominaliai lygios galimybės.

Ketvirtasis tipas yra socialistinė valstybė,Ji neigia nuosavybės teisę kaip tokia dėl jos nenaudingumo. Galia priklauso kiekvienam piliečiui ir jį vykdo nepažeidžiant kitų. Šis tipas buvo pripažinta kaip utopija.

Nepaisant to, kad tai pakankamai pagrįstasuskirstymas į valstybinius tipus, formalus požiūris yra nusipelnęs kritikuojamas. Identifikavimas, kaip vienintelis teisingas ekonominio vystymosi veiksnys, neapima visų esamų šalių, todėl verta atsižvelgti į civilizacinį požiūrį.

Valstybių tipai pagal civilizacinį požiūrį Toynbee

Pasak jo, valstybė kaip reiškinys taipžiūrint iš skirtingų pozicijų: kultūros, istorijos, religijos ir kt. Remiantis šia klasifikacija, nustatytos valstybinių tipų, pagrįstų kultūrinėmis vertybėmis. Bendras jų skaičius yra 26 unikalių valstybinių formacijų, tarp kurių yra Rytų ir Vakarų krikščionys, Egipto, Šumerų, Vakarų Europos ir kiti.

Deja, toks požiūris padarė tą pačią klaidą,taip pat formacinis, būtent: tam tikras vertinimo vienalytiškumas. Todėl valstybei būdingos būklės rūšys gali būti suvokiamos tik kaip pagalbinės.

Aptariant abi sistemas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu dauguma teisinių mokslininkų linkę abu metodus suderinti savo studijose.

Valstybės formos sudedamosios dalys

Valstybę gali apibūdinti ne tiknuo jo tipo, bet ir formos požiūriu. Savo ruožtu valstybės forma yra trijų pagrindinių elementų derinys: valstybės režimas, administracinis susiskirstymas ir vyriausybės forma. Tačiau valstybių tipai dažniausiai yra suskirstyti pagal tik pirmąją charakterį, ty politinį režimą. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į demokratinius ir nedemokratiškus tipus.

Šiuo atžvilgiu išskiriamos šios rūšys:

- totalitarinis - kuriame dominuoja tam tikra partija;

- autoritarinis - pastatytas vienam asmeniui;

- demokratinis - pripažįsta žmonių galią kaip aukščiausią vertę;

- Liberalas - aukščiausias laisvės lygis ekonominėje ir politinėje veikloje.

Reikia pažymėti, kad gali būti ne visos rūšysbūdingas jo tipo buvimas. Taigi neįmanoma susieti vergijos tipo totalitarinių rūšių ar liberalios formos su arabų civilizacija.

Pirmiau pateikti argumentai leidžia teigti, kad valstybės tipai ir formos vaidina svarbų vaidmenį apibūdinant jį.