Bronzovkos vabalas yra vabzdys, priklausantis coleoptera būriui, lamelinių vabalų šeimai, vabalų pogrupiui. Jo kūnas yra ovalo formos, toli gražu ne malonė. Galva maža, šiek tiek pakreipta žemyn.
Dažniausiai vabzdį galima pamatyti ant gėlių,kaip matyti nuotraukoje. Bronzinis vabalas nėra iš drovuolių, neskuba išskristi, todėl yra galimybė jį gerai pamatyti. Jei reikia, jis gali iškart pakilti. Kai kuriems vabalams prieš skrydį reikia pakelti elitrą, kitiems - išskleisti apatinius sparnus. Bronzinio vabalo nereikia paruošti skrydžiui, nes jis turi specialius pjūvius elytros šonuose, į kuriuos įkiša apatinius sparnus ir pakyla nepakeldamas viršutinių. Tokia konstrukcija leidžia jam greitai įveikti tam tikrus atstumus, nes standūs sparnai nėra išdėstyti vienas kitam ir netrukdo skrydžiui.
Bronzovkos vabalas minta sultingais ir supuvusiaisvaisiai, gėlių žiedlapiai ir sultys, tekančios iš augalų. Kiaušinius deda antraisiais gyvenimo metais suaugusiųjų stadijoje, dažniausiai liepos mėnesį. Maždaug po mėnesio iš kiaušinių pasirodo lervos, kurios iškart ima maitintis.
Lervos yra didelės, storos, balkšvos, šiek tiekvilnonis, panašaus formos į S. raidę. Jie neturi kojų nagų, gali judėti ant nugaros. Jie gyvena, maitinasi ir vystosi miško paklotėse, komposte, supuvusioje medienoje ir kt. Jie yra labai užkietėję, per mėnesį pasiekia pusę galutinio dydžio, suvalgo šimtus kartų daugiau nei jų svoris. Stipriais žandikauliais jie kramto augalų likučius, paversdami juos puikia juoda dirva.
Subrendęs bronzinis vabalas neskuba palikti savo prieglobsčio - jis laukia, kol chitininė danga sustiprės. Tai gali užtrukti ilgai. Tik po to jis išlipa į žemės paviršių.
Ši šeima apima ne tik ryškiusdažyti vabzdžiai. Tarp jų yra tamsios, šokoladinės, dryžuotos, dėmėtos ir kt. Bronzinis vabalas mažai praktinės žalos pridaro, tačiau jo apmąstymai teikia daug džiaugsmo.
