„Krizės“ sąvoka taip pat tradiciškai vartojamamūsų gyvenimas, kaip ir visi kiti raidos, judėjimo procesus nusakantys terminai. Krizė identiška stichijų sampratai, reikia mokėti išgyventi ir priimti ją kaip natūralų procesą. Be to, skirtingai nei elementai, krizė yra socialinis ir nuspėjamas reiškinys. Todėl pabandysime suprasti šio reiškinio prigimtį.
To galima išmokti ne tik natūraliaisuvokti, bet ir suprasti, kaip iš krizinių situacijų išeiti pergalingai. Norėdami tai padaryti, reikėtų atsakyti į klausimą "kokia jo prigimtis?" Kaip jie išgyvena krizę ir kokiais būdais ją įveikti? Kaip išmokti būti nugalėtoju sunkiomis sąlygomis?
Krizė
Pati krizės samprata yra kilusi išsenovės graikų terminas „κρίσις“, reiškiantis „sprendimas“, „lūžio taškas“. Etimologija iš karto paaiškina sąvokos pobūdį. Išties, jeigu tai suprantame kaip staigų įvykių posūkį, lūžio tašką, būties pamatų griovimą, tai belieka vienareikšmiškai atsakyti į natūralų klausimą. Būtent: skubiai priimti sprendimą, kuris pakeis esamą krizinę būseną, neatitinkančią žmogaus poreikių, šiomis sąlygomis išsaugoti tik tas pagrindines sąlygas, kurios leidžia viską atlaikyti. Posūkio taškas, priklausomai nuo pokyčių pobūdžio, gali būti klasifikuojamas pagal skirtingus pagrindus.
- Pagal mastelį. Vietinis, globalus.
- Laiku. Trumpalaikis ir ilgalaikis.
- Pagal pasireiškimo sritį. Natūralus ir socialinis.
Jeigu stichinės krizės yra neprognozuojamo pobūdžio, spontaniškos, tai socialinės krizės siejamos su žmonių veikla, o resursai iš jų išbristi slypi pačioje visuomenėje.
Socialinės krizės tipai
Visuomenei atstovauja socialinės institucijos -santykių visuma reguliuoti visuomenės gyvenimo normas. Šiuolaikinėje sociologijoje tradiciškai išskiriamos šios institucijos: šeima, religija, švietimas, ekonomika, vadyba (politika, teisė, ginkluotosios pajėgos). Priklausomai nuo institucijų, kuriose kyla socialinės problemos, pasireiškia krizės ypatumai.
- Politinis (karinis-politinis).
- Ekonominis (finansinis).
- Socialiniai-demografiniai (santuoka ir šeima, religinė, demografinė).
Būtent tokio tipo krizės yra stipriausiosįtakos tiek visai visuomenei, tiek kiekvienam jos nariui. Kiekvienas konfliktas negali egzistuoti gryna forma. Kadangi visuomenė turi kompleksinį sąveikos pobūdį, vieną globalią informacinę erdvę, vienos iš socialinių institucijų krizė provokuoja ir paveikia kitų visuomenės gyvenimo sferų būklę. Dažnai konkrečios socialinės institucijos problemos baigiasi sistemine krize, paliečiančia visas visuomenės sritis. Be to, tai tampa pasaulinės problemos dalimi. Šiuo metu vykstanti pasaulinė krizė parodo, kaip informacinių technologijų amžiuje visos socialinės sistemos yra tarpusavyje susijusios.
Politinė krizė
Šis procesas išreiškiamas teorine ir praktine politikos subjektų akistata dėl noro keisti (išsaugoti) viešąją tvarką, teisių ir pareigų įgyvendinimo būdą.
Politines krizes dažniausiai lemiaekonominis interesas. Atsakant į klausimą „kam tai naudinga“, galima atskleisti tikrąją konfrontacijos su politine valdžia problemų priežastį, pridengtą visuomenės paramos tikinčiais šūkiais. Pilietinio sąmoningumo lygis yra pagrindinė grėsmė valdžios manipuliavimui viešąja nuomone.
Politinės sistemos būklė, kuribūdingas konfliktų aštrėjimas ir padidėjusi įtampa, lemia politinę krizę. Šiuo laikotarpiu problemos atsiranda ypač intensyviai. Politinė krizė gali būti užsienio ir vidaus. Savo ruožtu krizė valstybėje gali būti vyriausybinė, parlamentinė, konstitucinė ar nacionalinė. Krizės pobūdis nulemia spręstinų problemų eiliškumą.
Ekonominė krizė
Prekių ir paslaugų gamyba, viršijanti gyventojų mokumo lygį, apibūdina ekonominės krizės būklę. Neigiamos šio proceso pasekmės yra šios:
- staigus gyventojų gerovės lygio kritimas;
- nedarbo lygio padidėjimas;
- visų subjekto socialinės-ekonominės raidos indeksų mažinimas.
Verslas krizės sąlygomis, priklausomai nuo specifikosveikla, kompetencijos lygis antikrizinio valdymo srityje, turi tiek neigiamų, tiek teigiamų raidos scenarijų. Viena vertus, sunkiomis sąlygomis bankroto rizika didėja. Kita vertus, atsiveria naujos galimybės ir resursai. O juos kompetentingai naudojant galima rasti tiek įvairinimo, tiek kokybiško augimo variantų.
Šeimos instituto krizė
Santuokos ir šeimos institutas yra rodiklisvisuomenės būklę. Bet kokia krizė atsispindi šeimos institute, tai atsispindi gimstamumo ir mirtingumo, skyrybų ir santuokų statistikoje, nedarbo lygis ir kiti svarbūs rodikliai (vartojimas, marginalizacija).
Terminas „šeima“ kilęs iš lotyniško žodžio„Šlovės“ (alkis). Šeima atlieka žmogaus gyvybinių poreikių apsaugos ir tenkinimo funkciją. Krizės sąlygomis iškyla opi problema – daugumos šeimų mažėjančios pajamos. Todėl ekonominei situacijai kyla grėsmė.
Problema, kaip žmonės išgyvena krizės metu, kaiptai paliečia šeimos institutą – valstybę, o ne privatų. Todėl kritiniams vystymosi laikotarpiams būdingas antikrizinių priemonių taikymas socialinio santuokos instituto atžvilgiu, kuris skelbiamas specialiose valstybės programose šeimai remti.
Socialinė-demografinė krizė
Šeimos ir santuokos instituto problema yra savotiškasocialinė ir demografinė krizė. Pastarasis yra platesnis sąvokos apimties požiūriu. Apima, be šeimos instituto, migracijos tarnybas, religijos institutą ir kitas socialines sistemas. Šios srities problemos kelia grėsmę valstybės saugumui ir reikalauja drastiškų valstybės valdymo priemonių.
Posūkio taške mažėjagimstamumas, didėja mirtingumas ir savižudybių skaičius, o tai lemia gyventojų depopuliaciją su visomis ekonominėmis pasekmėmis. Norint išbristi iš socialinės-demografinės krizės, kuriamos programos su socialiniais valdymo svertais, nukreiptos į prioritetinį problemų sprendimą. Visų pirma, tai ekonominės priemonės, kuriomis siekiama didinti žmonių gerovės lygį, perskirstyti migracijos srautus, keisti gyventojų natūralių pajamų lygį.
Krizė kaip procesas
Bet kokie gyvenimo reiškiniai yra dinamiški.Krizė yra procesas. Bet koks procesas yra pagrįstas vystymusi dialektinės priešybių vienybės pavidalu. Visuomenės, kaip socialinės sistemos, raida remiasi saviugdos principu – potencialo atkūrimo procesu.
Krizės dialektika
Pirma, subjektyvių santykių konfrontacija visais lygiais, iki būsenų nutylėjimo. Priešybių vienybės ir kovos pasireiškimas atsispindi visuose socialiniuose reiškiniuose.
Antra, disbalansaskiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Ryškus to pavyzdys – mūsų laikų finansinės ir hipotekos problemos. Pinigų kiekis neatitinka socialinio produkto poreikio. Pinigų pasiūlos padidėjimas tiesiogiai reiškia pinigų vertės sumažėjimą. Tai paviršutiniškiausias pavyzdys. Priežastiniai modeliai turi gilesnį pagrindą. Tam tikri kiekybiniai pokyčiai kaupiasi bėgant metams, kad išprovokuotų kokybinį vystymosi etapą.
Trečia, neigimo dėsnis pasireiškia visapusiškaiMažesniu mastu: senosios ekonominių santykių formos, atgyvenusios savo misiją, nepatenkina naujos kokybės socialinių reikalavimų ir poreikių. Krizė – tai gamybos būdo formos ir turinio neatitikimas, visuomenės raidos spraga ir perėjimas į naują socialinių-ekonominių santykių lygmenį.
Krizės pobūdis ir kaip ją įveikti
Gyvenimas pokyčių eroje nėra laikomas geriausiuvariantas. Tačiau Rusija nežinojo ramių laikų. Be to, krizė yra nuolatinė Rusijos visuomenės vystymosi forma. Taip yra dėl daugelio veiksnių.
Dabartinė ekonominė krizė
Dabartinė visuomenės padėtis yra kitasocialinių ekonominių santykių transformacija, parodanti šiuolaikinės vadybos nesugebėjimą išspręsti iškilusių prieštaravimų. Kaip paprastas žmogus, visuomenės pilietis, verslininkas, veikiantis rizikuodamas ir rizikuodamas, gali išsaugoti savo ekonominį ir socialinį saugumą bei laisvę? Paprasčiau tariant, kaip verslas gali išgyventi krizę? Kaip paprastam piliečiui apsisaugoti?
Krizės įveikimo būdai verslui
Žinant krizės pobūdį, svarbu suprasti, kad tai ne žlugimas, o dialektinis senųjų formų, neatitinkančių dabarties poreikių, atsikratymo procesas.
- Svarbu išsaugoti išteklių potencialą, turtą (materialinį ir intelektinį).
- Sutaupykite vertę ir padidinkite kainas, atsisakykite nuolaidų.
- Jūs neturėtumėte planuoti didelės rizikos sandorių.
- Apsiribokite patikima partneryste.
- Susikoncentruokite į pelningus projektus su aukšta marža.
Krizės ištiktas verslas yra kaip laivas audringame vandenyne. Kartais geriau „išdžiovinti irklus“, išsaugoti resurso būseną ir pasiduoti stichijai, kad reikiamu momentu, po audros, pasivyti.
Kaip žmonės išgyvena krizės metu?
Norint išgyventi krizės metu ir pozityviai žvelgti į ateitį, reikėtų naudoti ne tik asmeninius išteklius, bet ir valstybės antikrizines programas:
- pasinaudoti galimybe išsinuomoti žemę pasėlių auginimui, kuri padės išmaitinti šeimą ir parduoti perteklių siekiant pelno;
- išmokti išlaikyti šeimos biudžetą išlaidų straipsnių analizei, siekiant galimo taupymo ir lėšų perskirstymo;
- sustabdyti vykdomas statybas ar kitus brangiai kainuojančius šeimos projektus, kol susiklostys palankios sąlygos;
- išnuomoti turimą laisvą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, vasarnamius, būstą);
- aktyviai siūlyti rinkoje savo išteklius, kuriems nereikia investicijų: konsultacijas, konsultacijas, buitines ir privačias paslaugas.
Pagrindinė taisyklė krizės metu – suaktyvinti asmeninį potencialą, nepradėti projektų, kuriems reikia pritraukti lėšų, ir kuo labiau sumažinti išlaidas.
Verslo procesai ir visuomenės krizė
Nestabilumo ir nebuvimo būsenojeniekas neskuba daryti prognozių, nei profesionalūs ekspertai, nei politikai, nei valdžia. Tam yra gerų priežasčių.
Rekomendacijos, kaip išsaugoti verslą krizės metu, turi įtakos ne tik verslo, bet ir verslo interesamskiekvienas žmogus ir visa visuomenė. Bendrieji principai yra universali „saugos pagalvė“ krizės metu: neprarasti vertės, nesiimti naujų projektų dėl kintančių žaidimo sąlygų ir teisinės bazės, išsaugoti išteklius atsirandančioms galimybėms ir būti pasiruošusiems įsitraukti. aktyvūs procesai esant menkiausiam atsivėrimui, turėti paruoštas formas tiems, kurie atsivėrė.visuomenės poreikiai.
