Elektroforezė, kurios kontraindikacijos nėrakenčia nuo nepriežiūros, yra gana sudėtingas, specialus medicinos kompleksas. Jis sujungia pastovaus srovės krūvio ir įvairių vaistinių medžiagų, patekusių per gleivinę ar odą, poveikį žmogaus organizmui. Elektroforezės atlikimo technika ir technika yra panašūs į tuos, kurie naudojami cinkavimo procedūrai. Elektroforezės procedūros metu (kontraindikacijos pateikiamos žemiau) visas hidrofilinio audinio padėklo paviršius paprastai drėkinamas, kuris nukreiptas į paciento odą norimo vaisto tirpalu. Pasibaigus visai elektroforezės procedūrai, pagalvėlė nuplaunama virintu šiltu vandeniu.
Atliekant elektroforezės procedūrąVaistinės medžiagos pirmiausia kaupiasi odos sandėlyje, o iš ten palaipsniui patenka į limfą ir kraują, po to jos tolygiai pasiskirsto po kūną, tuo pačiu užtikrindamos gerą gydomąjį poveikį ląstelėms ir audiniams. Elektroforezės metu terapinis pastovios silpnos srovės poveikis atliekamas be išimties, atsižvelgiant į visas kūno struktūros ypatybes, o elektrodai yra įrengiami ant odos vietų, sujungtų su vidaus organais vegetacinės inervacijos būdu. Taigi, veikiant vegetatyviniais keliais, įvairios vaistinės medžiagos neabejotinai veikia specifines žmogaus kūno sistemas ir organus.
Esama pacientui tiekiama srovė būtinai dozuojama pagal tankį. Dozimetrijai naudojami subjektyvūs, asmeniniai paciento jausmai.
Procedūros metu jis neabejotinai turėtų jausti lengvą dilgčiojimą (dilgčiojimą) po elektrodais. Jei atsiranda deginimo pojūtis, tai yra signalas, kad tuoj pat sumažės srovės tankis.
Elektroforezė (yra kontraindikacijų) turi daug privalumų:
• galimybė įterpti vaistinių medžiagų į bet kurią odos paviršiaus vietą ir dydį, nepažeidžiant jos vientisumo;
• vaistinių medžiagų poveikis vyksta audinių ir ląstelių elektrocheminių režimų, pasikeitusių esant nuolatinei srovės iškrovai, fone;
• mažų vaistinių medžiagų dozių įvedimas, kad būtų pašalintas šalutinis poveikis;
• ilgalaikis vaistinių medžiagų jonų sulaikymas odos sandėlyje, taip pat jų tolesnis tolygus lėtas patekimas į organizmą;
• koncentruoto vaistinių medžiagų poveikio galimybė mažam kūno plotui;
• galimybė vienu metu injekuoti iš skirtingų polių skirtingų vaistinių medžiagų, turinčių skirtingus požymius, jonų;
• nėra dirginančio pačių vaistinių medžiagų jautriai žarnyno ir skrandžio gleivinei.
Elektroforezė: indikacijos
Neurologija: neuromiozitas, radikulitas, neuritas, neuralgija, neurastenija, migrena, neurozės, organinės centrinės nervų sistemos ligos.
Kardiologija: širdies liga (išeminė, lėtinė) be paūmėjimo, hipertenzija, tiek I, tiek II stadijos.
Terapija: lėtinis ir ūminis bronchitas, bronchinė astma, pneumonija.
ENT: tonzilitas, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, faringitas.
Ginekologija: gimdos kaklelio erozija, endometriozė, kolpitas, endometritas, cervicitas.
Urologija: prostatitas, cistitas, pielonefritas.
Gastroenterologija: opa, kolitas, gastritas su sumažėjusia ir padidėjusia sekrecija, cholecistitas.
Chirurgija: nudegimų, pooperacinių žaizdų pasekmės.
Dermatologija: randai nuo spuogų, seborėja, rožinė.
Kadangi elektroforezė yra kineziterapija, kuri sujungiapats nuolatinės srovės poveikis organizmui ir jo pagalba vartojamas vaistas, tada jis, nedviprasmiškai, turi kontraindikacijų. Juk ne visiems leidžiama srovę vesti per kūną.
Elektroforezė: kontraindikacijos
- Uždegiminiai procesai;
- Ūminis dermatitas;
- pūlingi procesai;
- dabartinė netolerancija;
- Piktybiniai navikai;
- Karščiavimas;
- bronchinė astma (sunki forma).
Į tai tikrai reikėtų atsižvelgti.
