Kelio sąnario struktūra yra sudėtingasvarbiausias komponentas yra meniskas. Ji atlieka apkrovos pasiskirstymo funkciją, todėl ji yra jautriausia trauminėms traumoms. Kokios kelio traumos gali būti nustatytos? Kokios yra tokios žalos diagnozavimo ir gydymo ypatybės?
Anatomija
Prieš svarstydami pagrindinę žalą,jų diagnozavimo ir gydymo ypatybes, turėtumėte susipažinti su kelio anatomija. Meniskas yra mėnulio kremzlė, rečiau disko formos. Tai svarbi kelio sąnario dalis, nes šie dariniai atlieka apkrovos slopinimo ir stabilizavimo funkciją. Meniskai slysta išilgai blauzdikaulio paviršiaus, kad judėjimo metu būtų optimalus slėgio pasiskirstymas. Iš viso kelio sąnaryje yra du meniskai, kurie vadinami medialiniais ir šoniniais. Pats meniskas susideda iš kūno ir ragų – priekinių ir užpakalinių. Vidurinės kremzlės pažeidimai yra dažnesni, nes jai būdingas mažas mobilumas dėl prisitvirtinimo prie vidinio šoninio menisko raiščio. Šoninė, priešingai nei medialinė, yra labai paslanki ir mažiau traumuojama.
Kelio traumų tipai
Žala meniskui yra labaiplačiai paplitusios traumos, ir yra daug priežasčių. Pagal traumatologiją kelio traumos (ypač dažnai pažeidžiamos meniskai), dažniau pasitaiko senatvėje. Kokios rūšies žalos galima nustatyti?
- Meniškio arešto pažeidimas - jo atskyrimas. Šis reiškinys dažniau pasireiškia priekiniuose ir užpakaliniuose raguose, retiau kūno regione, parakapsulinėje zonoje.
- Už tai atsakingas vidinio raiščio pažeidimasdėl medialinio menisko statiškumo. Dėl jo plyšimo kelio kremzlė tampa per judri. Tai yra veiksnys, skatinantis papildomus sužalojimus, dėl kurių atsiranda sunkesnė kombinuota trauma.
- Ragų ir menisko kūno plyšimas, kuris dažnai būna transchordalinėje srityje.
- Cistos, kurios gali būti vienkamerės arba daugiakamerės, taip pat vienpusės ir dvišalės. Šios formacijos yra ovalios arba suapvalintos.
- Degeneraciniai menisko pokyčiai, kurie galiatsiranda dėl lėtinės traumos, taip pat dėl nenormalios struktūros ar kokių nors sisteminių ligų. Dažniausiai tam yra jautrus fiksuotas medialinis meniskas, nes menkiausias trauminis judesys gali sukelti mikrotraumą (žmogus to gali net nepastebėti), o po to seka degeneraciniai procesai.
Etiologija
Pagrindinė menisko pažeidimo priežastis yra trauma,kuris gali atsirasti dėl staigaus sąnario išplėtimo, netipinių sukimosi judesių, taip pat tiesioginio smūgio (smūgio, kritimo). Pavojingiausia – lėtinė trauma, kuri pradinėse stadijose gali nesukelti diskomforto, o vėliau tapti degeneracinių pakitimų priežastimi. Jas gali sukelti ir kai kurios sisteminės ligos, pavyzdžiui, podagra, lėtinė intoksikacija ar reumatas.
Simptomai
Ūminis laikotarpis atsiranda iš karto pokelio sąnario pažeidimas. Šiuo metu pacientas nerimauja dėl stipraus skausmo sindromo, ribojančio galūnės judėjimą. Be to, galimi blokados reiškiniai – galūnės fiksavimas tam tikroje padėtyje. Pažeidimą lydi kraujavimas į sąnario ertmę, dėl kurio šioje srityje atsiranda būdinga edema. Dažnai remiantis šiais simptomais diagnozuojama „mėlynė“ arba „raiščių plyšimas“. Konservatyvus gydymas laikinai palengvina paciento būklę, tačiau ateityje trauma gali vėl atsirasti.
Lėtinis laikotarpis yra rezultatasūminis pažeidimas, kuriam būdingas skausmo pasikartojimas. Per didelis apkrovimas arba staigus judėjimas gali sukelti šį reiškinį. Skausmo sindromas nėra intensyvus, atsiranda tik spaudžiant sąnarį. Judėjimas yra ribotas, o kai kuriais atvejais galimi periodiniai užsikimšimai. Šiuo laikotarpiu galimas skysčių kaupimasis ertmėje, raumenų susilpnėjimas.
Kruopšti diagnozė ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią ūminio periodo perėjimui į lėtinį. Po pirmųjų požymių turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Menisko pažeidimo laipsnis
Pertraukos gali būti pilnos arba neišsamios.Pirmieji yra traumiškiausi ir pavojingiausi, jiems reikia ilgalaikio gydymo ir pasveikimo. Dažniausi pakitimai – priekinis ragas arba kombinuotas ragų pažeidimas. Taip pat visas traumas galima suskirstyti į dvi grupes – su poslinkiu ir be jo. Vėlgi, pirmiesiems reikia ilgesnės reabilitacijos.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantisskundų ir specialių tyrimų duomenų. Dažniausiai pacientai gydomi tuo, kad lenkiant kelį skauda. Kai kuriais atvejais skausmo sindromas nerimauja net ramybėje. Norint sudaryti gydymo planą, vien skausmo neužtenka, reikia nuodugnesnės diagnozės. Renkant anamnezę būtinai gaunami duomenys, leidžiantys nustatyti traumos priežastį. Paciento klausiama, ar nebuvo apatinės galūnės lūžių, išnirimų ir kitų traumų, taip pat atskleidžiama, ar nėra sisteminių ligų, galinčių sukelti degeneracinius kremzlės pokyčius.
Vienas iš metodų yra Epley diagnostinis testas,kuri atliekama paciento padėtyje ant pilvo. Jo prašoma sulenkti koją prie kelio sąnario, gydytojas šiuo metu spaudžia kulną, o kita ranka atlieka švelnius sukamuosius kojos ir pėdos judesius. Teigiamas simptomas yra skausmo atsiradimas.
Tiksliausias tyrimas yra rentgenas,tai reikia daryti, jei yra skausmas ir diskomfortas, taip pat jei kelias spragteli. Pažangesnis metodas – rentgeno spinduliuotė naudojant kontrastinę medžiagą, kuri suleidžiama į kelio sąnario ertmę (kontrastinė artroradiografija). Šis metodas leidžia sekti menkiausius patologinius menisko ir raiščių pokyčius.
Pirmąją vietą informaciniame turinyje užima MRT (magnetinio rezonanso tomografija), leidžianti ištirti jungties būklę po sluoksnio.
Gydymas
Po diagnozės nedelsiantgydymas. Kokia terapija reikalinga kelio traumoms? Meniskas yra esminis kelio sąnario elementas, kuris veikia kaip amortizatorius. Jei jis pažeistas, specialistai, esant galimybei, atlieka konservatyvų gydymą, kuris vyksta tik su nedideliais sužalojimais.
Būtina sumažinti kelio sąnario apkrovą,suteikti jam santykinį poilsį, tačiau visiškai imobilizuoti nerekomenduojama. Gipsas sąnario srityje yra kupinas kontraktūros formavimosi, todėl kyla pavojus, kad kelio funkcija nebus visiškai atstatyta. Visiška imobilizacija reikalinga tik esant apatinės galūnės kaulų lūžiui ar raiščių plyšimui (kombinuotam sužalojimui). Šių veiklų priedas yra vaistų terapija. Pačioje gydymo pradžioje skausmui malšinti dažnai prireikia analgetikų. Privaloma vartoti chondroprotektorių (gliukozamino, chondroitino sulfato). Šie vaistai pagreitina kremzlės audinio sintezę, taip pat veikia intraartikulinį skystį.
Sunkesniems sužalojimams reikalingas chirurginis gydymas. Tarp indikacijų tai yra:
- judėjimo apribojimas sąnaryje ir paspaudimai;
- stiprus skausmo sindromas;
- efuzija sąnario ertmėje;
- reikšmingi menisko plyšimai;
- konservatyvaus gydymo poveikio trūkumas.
Prisitaikymas
Visiškas menisko atstatymas neįvyksta iš karto.Po terapijos rekomenduojama atlikti fizinius pratimus ir lengvą masažą. Tai sumažins adaptacijos periodo trukmę ir pašalins kontraktūros susidarymo riziką. Pratimai turėtų būti atliekami reguliariai. Gimnastikos komplekse neturėtų būti staigių judesių, pratimai turi būti atliekami lėtai ir sklandžiai. Taip pat šiuo laikotarpiu reikia gausiai gerti ir vartoti multivitaminus, o tai teigiamai veikia kremzlinio audinio atkūrimo procesus.
Prevencija
Patartina atkreipti dėmesį įprevencinės priemonės sportuojantiems žmonėms. Visų pirma, būtina vengti staigių judesių bėgiojant, pritūpstant ir atliekant kitus pratimus, apimančius kelio sąnarį. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į patogią avalynę, o atliekant pratimus ant kelių sąnarių uždėti fiksuojamuosius tvarsčius. Tokia prevencija kelis kartus sumažins traumų riziką.
Kelio traumos (meniskas ir kiti dariniai)reikia laiku gydyti. Ankstyva diagnozė padės išvengti komplikacijų ir apsiriboti konservatyvia terapija. Todėl, pastebėjus pirmuosius pažeidimo požymius, turėtumėte kreiptis į gydytoją, net jei nerimaujate tik dėl nedidelio diskomforto. Šiuolaikiniai metodai padės susidaryti teisingą ligos vaizdą ir pradėti gydymą laiku.
