Konstitucinė teisė yra teisinė sritisskirtas reguliuoti valstybės valdžios formavimąsi, pagrindines jos įgyvendinimo formas, piliečio ir valstybės santykius bei kitus, susijusius su teisiniais santykiais. Taigi reguliavimo objektas yra santykiai visuomenėje. Viena vertus, santykiai gali turėti įtakos reguliavimo veiklai, kita vertus, ši įtaka yra būtina socialiniams interesams.
Socialiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja konstitucinė teisė, pasižymi būdingais bruožais. Tai leidžia juos atskirti nuo visų teisinio reguliavimo santykių.
Konstitucinis įstatymas yra skirtas reguliuotisantykiai, kylantys visose visuomenės srityse: ekonominis, politinis, moralinis, socialinis. Tuo pat metu reguliavimas atliekamas tik iš pagrindinių (pagrindinių, esminių) santykių, kurie sudaro teisinės sistemos ir kitų teisinių šakų struktūros pagrindą. Šios sąveikos laikomos tam tikra „struktūra“, kuri sujungia visą funkcinę įvairovę ir įtakos kryptį į vieną visumą.
Pagrindiniai santykiai, valdantyskonstitucinėje teisėje, yra susiję su dviem apimties sritimis. Visų pirma, tai yra principai, kuriais grindžiami valstybės ir piliečių santykiai, o antrasis - valstybės valdžios ir valstybės struktūros principai.
В первом случае регулирование осуществляется nustatantis asmens prioritetą socialinių vertybių struktūroje, taip pat jo neatimamų ir prigimtinių teisių laikymąsi, pripažinimą, apsaugą ir išsaugojimą. Taigi piliečiui nuo gimimo priklausančios teisės yra suteikiamos kokybiškai nauja savybė - jas gina valstybės valdžia. Minėtų santykių reguliavimas atsispindi piliečio ir asmens teisinės padėties, šalies įstatymų sistemos pagrinduose. Šios institucijos apima konstitucinę teisę.
Valstybės valdžios formavimo reguliavimas irvalstybinis organizavimas vykdomas nustatant pagrindines nuostatas, nustatančias vėlesnį valstybės institucijų reguliavimą, nustatant prietaiso formą. Kaip žinote, Rusija yra federacinė valstybė. Šiuo atžvilgiu tiriamųjų ir Federacijos santykių supaprastinimas laikomas vienu reikšmingiausių reguliavimo aspektų.
Šalies konstitucija turi atskirą vietą. Ją reglamentuoja ir tuo pat metu jos šaltinis.
Tarp pagrindinių konstitucinio reguliavimo metodų reikėtų išskirti:
- imperatyvus, liepiantis veikti pagal tam tikrą įvaizdį;
- dispozityvus, suteikiantis galimybę pasirinkti elgesį;
- leidimo būdas yra taikomas, kai konstitucinės teisės subjektams suteikiami tam tikri įgaliojimai;
- draudimo metodas, slopinantis tam tikrus veiksmus;
- prievolės metodas apima tam tikrų muitų grąžinimą;
- koordinacija;
- pavaldumas (pavaldumas aukštesniems žemesnių organų organams);
- represiniai metodai.
Svarstant konstitucinę teisę LietuvojeŠis metodas, kaip pramonė, yra teisinių priemonių ir teisinio reguliavimo viešiesiems ryšiams įgyvendinti metodų derinys, apimantis visą minėto įstatymo dalyką.
Tuo pačiu metu specialistai išskiria du pagrindinius metodus:dispozityvus (privatinė teisė) ir imperatyvus (viešoji teisė), o jų rėmuose - trys būdai: įpareigojimas, leidimas ir draudimas. Vyraujanti viešųjų ryšių reguliavimo forma laikoma įpareigojimo būdu.
