Žmogaus sugebėjimas dirbti yra jo galimybėvisapusiškai ir visavertiškai vykdyti profesinę veiklą. Didžiąją gyvenimo dalį žmonės skiria savo darbui. Tai prasideda nuo profesijos pasirinkimo, jos studijų ir tobulėjimo. 30 - 40 metų žmogus tobulina savo profesinius įgūdžius ir parduoda juos mainais už atlyginimą. Tai laikoma veikimo laiko rekordu.
Darbo rūšys
Kvalifikacija dėl negalios reiškia, kad egzistuoja keli tipai:
- bendroji darbinė veikla taikoma bet kokiam darbui įprastomis sąlygomis;
- profesinis darbas reiškia specialybės įsisavinimą ir praktinį žinių pritaikymą profesiją atitinkančiomis sąlygomis;
- specialioji negalia Tai siejama su tam tikromis darbo sąlygomis, dažnai nepalankiomis, sunkiai vykdomomis ir reikalaujančiomis specialių įgūdžių bei pasiruošimo.
Nepaisant to, kokią veiklos rūšį pasirenka asmuo, jis turi teisinę apsaugą, jei atsiranda dalinė ar visiška negalia.
Neįgalumo priežastys
Gebėjimas visiškai atliktidarbas gali atsirasti sergant profesine liga ar bendra. Dažnos ligos yra sveikatos problemos, nesusijusios su darbo sąlygomis ar profesijos sudėtingumu. Dažniausiai tai yra bendras žmogaus gebėjimas dirbti, kai nereikia ilgai laukti specialybės ar kokių nors specifinių įgūdžių. Dėl to atsirandančios ligos yra neprofesionalaus pobūdžio, tačiau, nepaisant to, laikiną darbo praradimą apmoka valstybė arba darbdavys pagal darbo įstatymus.
Žmonių negaliatiesiogiai susijusios su jų specialybės rizika arba įgyjamos dėl nepalankių bet kurios ligos darbo sąlygų. Tokiu atveju įsigalioja ne tik „Darbo įstatymas“, bet ir gyvybės draudimo nuo pramoninių nelaimingų atsitikimų taisyklės.
Dalinis nedarbingumas
Kiekvienas turi teisę į kokybęmedicininė priežiūra dalinio ar visiško nedarbingumo atveju. Neįgalumo laipsnį ir atitinkamai piniginę kompensaciją nustato gydantis gydytojas arba komisija. Mokėjimų dydis priklauso arba nuo draudžiamojo įvykio, arba yra nustatytas įstatymų. Dalinis yra laikinas asmens negalėjimas atlikti savo profesinių pareigų. Atsižvelgiant į tai, nustatomas netekto darbingumo laipsnio procentas, kurį nustato gydytojų komisija. Tai gali būti 10 - 30% ankstesnio darbo našumo lygio, kai darbuotojui reikalingos kitokios darbo sąlygos arba mažesnės našumas. 40-60% lygis nustatomas tada, kai žmogus gali toliau dirbti tik stipriai sumažėjus darbo apimčiai arba sumažėjus kvalifikacijos lygiui. Kai darbuotojas gali dirbti tik visiškai pakeitus sąlygas, o ne iki galo, darbingumo patikrinimo metu neįgalumo lygis nustatomas 70 – 90 proc.
Apmokėjimas už dalinį darbingumo praradimą
Jei darbuotojo liga yra bendro, o ne profesinio pobūdžio, tada nedarbingumo atostogos išduodamos ir apmokamos už visą gydymo laikotarpį.
Nedarbingumo atostogos mokamos pagal darbo įstatymus.
Laikinojo nedarbingumo atveju valstybė arba darbdavys iš dalies arba visiškai kompensuoja darbuotojui dėl ligos negautą uždarbį.
- Taigi, jei darbuotojo darbo stažas yra mažesnis nei 5 metai, tuomet jis gauna 60% atlyginimo.
- Su darbo patirtimi nuo 5 iki 8 metų – 80 proc.
- Kai darbuotojo stažas yra nuo 10 metų ir daugiau, tada kompensacija bus 100% vidutinio darbo užmokesčio.
Specialus sąrašas
Pagal teisės aktus asmenims, įrašytiems į specialųjį sąrašą, už dalinį neįgalumą mokama 100 procentų, neatsižvelgiant į jų darbo stažą. Jie apima:
- karo veteranai ir kovotojai;
- darbuotojai, išlaikantys 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų;
- karinio personalo žmonos ar vyrai (tai netaikoma šauktiniams);
- moterys, kurioms suteiktos motinystės atostogos;
- buvę našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai.
Dalinis neįgalumas – tai laikinas nebuvimas darbe dėl bendros ligos.
Visiška negalia
Jei darbuotojas aiškiai išreiškė darbo sutrikimusorganizmo, tiesiogiai susijusio su jo profesine veikla, ir jis negali toliau dirbti jokiomis sąlygomis, jam nustatytas 100 procentų neįgalumas.
Kai toks žmogus susižaloja darbe artampa neįgalus dėl savo profesinės veiklos, jam priklauso piniginė kompensacija. Darbuotojo kvalifikacija darbui nustatoma pagal draudžiamąjį įvykį arba specialią komisiją.
Visiška negalia neapimatik nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus ir sužalojimus, bet ir profesines ligas, kurios neleidžia darbuotojui tęsti veiklos ateityje.
Profesinės ligos
Ligos, kuriomis asmuo susirgo dėl savo profesinės veiklos, skirstomos į dvi rūšis:
- Pirmieji yra iš dalies arba visiškai grįžtami.Jie yra gydomi, o toks profesinio darbingumo praradimas dažniausiai siejamas su alerginėmis apraiškomis arba pradinėmis bronchito ir intoksikacijos stadijomis. Kartais, norint visiškai pasveikti, pakanka pakeisti darbo sąlygas ir atlikti gydymo kursą. Pirmos grupės žmonėms yra prevencinės ir gydymo įstaigos, kuriose gali gauti kvalifikuotą pagalbą.
- Antroji grupė negali būti visiškai išgydyta.Tai yra tokios profesinės ligos kaip pneumokoniozė, klausos praradimas ir sunkios intoksikacijos formos. Gydytojų komisija nustato žmogaus organizmui padarytos žalos laipsnį ir sprendžia dėl neįgalumo grupės nustatymo. Dažnai tokios ligos „apauga“ šalutinėmis ligomis, kurios išsivysto lėtinių apraiškų fone. Tokiu atveju invalidumo grupė gali keistis.
Antrosios grupės darbuotojams turėtų būti suteiktas siuntimas gydytis specializuotose klinikose.
Neįgalumo registravimas
Neįgalumo grupės priskyrimo klausimassvarstoma tik tada, kai atlikta visapusiška darbuotojo darbingumo ekspertizė. Taip pat tikrinami susirgimo faktai, susiję su profesine veikla ar darbo vietoje. Neįgalumo klausimą gydytojų darbo ekspertų komisija svarsto remdamasi gydytojų komisijos išvada ir galiojančiu profesinių ligų sąrašu. Pagal galiojančias metodines gaires, kuriose atsižvelgiama į darbuotojų darbingumo kvalifikaciją, išreikštą procentais, nustatomas jo netekimo laipsnis.
Apdovanojamos pirmos ir antros invalidumo grupėsneblaivumo ar sužalojimo atveju avarijos metu. Taip pat į šią grupę gali priklausyti darbuotojai, kurių profesinės ligos perėjo į negrįžtamos ar nepagydomos fazę.
Tuo atveju, kai asmuo turi, kartu sugamybinės ir kitos ligos, tuomet jų paūmėjimas dėl „darbuotojo“ negalavimų poveikio jiems taip pat patenka į profesinių kategoriją ir gali būti laikomas neįgalumo pagrindu.
Norint tiksliai nustatyti darbuotojų darbingumo laipsnį, ekspertas turi būti aukštos kvalifikacijos specialistas.
Žalos sveikatai atlyginimas
Pagal fizinį ar psichinįuž žalą, kurią darbuotojas patyrė vykdydamas darbo veiklą, jam skiriama darbo teisės aktų numatyto dydžio finansinė kompensacija.
Dabar priimta, kad darbuotojaisudarė gyvybės draudimo sutartis neįgalumo atveju. Jei darbuotojas iš dalies nedarbingas, jam įskaitomas atlyginimas, kompensacija už vaistus ir stacionarinę priežiūrą, vienkartinė socialinio draudimo fondo išmoka.
Jei tam tikra darbingumo kvalifikacijanustatytas dėl sunkių sužalojimų, darbuotojui kas mėnesį mokamos pašalpos, suteikiama tinkama medicininė priežiūra ir galimybė pasveikti sanatorijoje.
Neįgalumo išmokos ir pašalpos
Tuo atveju, kai darbuotojas gavo invalidumądėl profesinės ligos ar traumos darbe ir netekęs visiško darbingumo, perkeliamas į lengvą darbą arba trumpą darbo dieną su atlyginimo kompensavimu. Tai taikoma turintiems 1 ir 2 invalidumo grupes.
Trečioji grupė suteikiama esant visiškam neįgalumui, kai darbuotojas dėl profesinės ligos ar traumos nebegali atlikti savo pareigų ar persikvalifikuoti.
Perėjimas iš vienos invalidumo grupės į kitą vykdomas medicininės apžiūros pagrindu.
Sprendimas dėl ligos pašalpos dydžio, kompensacijos užVaistus ir gydymą stacionare skiria Socialinio draudimo fondas, remdamasis medicinos eksperto pateiktais duomenimis. Ištyrus ir nustačius nukentėjusiajam padarytos fizinės ir moralinės žalos laipsnį, nesant jo kaltės, paskiriamas žalos atlyginimo dydis bei galimi paciento reabilitacijos sprendimai. Tai taikoma tokioms priemonėms kaip aukos nustatymas specializuotoje klinikoje, vaučerio įregistravimas į sanatoriją, apmokėjimas už psichologo konsultacijas.
Mokėjimas per teismą
Jei darbuotojas gavo invalidumą dėl savo veiklos darbe, jis turi teisę į piniginę kompensaciją už sveikatą ir kompensaciją už moralinę žalą.
Kompensacijos dydžio klausimas sprendžiamas pagalmedicinos eksperto pateiktą išvadą. Jis patikrina nukentėjusiojo psichikos sutrikimo laipsnį, susijusį su įvykiu, įvertina jam padarytą moralinę žalą. Į jį galima kreiptis ir tuo atveju, jei darbuotojas nesutinka su VTEK jam priskirta invalidumo grupe.
Tokiu atveju darbuotojas pareiškia pretenziją darbdaviui.arba draudimo bendrovė. Ją galima laimėti tik gavus specialisto išvadas apie paskirtos neįgalumo grupės ar kompensacijos už psichinę ir fizinę būklę, kurios yra nukentėjusioji, dydžio neatitikimą.
Netekusio darbingumo darbuotojo pakartotinė apžiūra
Yra terminai pakartotiniam tyrimuineįgalių darbuotojų sveikatos būklė. Tai daroma dėl to, kad liga gali progresuoti, o pablogėjus nukentėjusiojo fizinei sveikatai, reikalingas kitoks neįgalumo lygis arba kompensacijos.
Pakartotinis tyrimas atliekamas po 6 dmėnesių, praėjus metams ar dvejiems po pirmosios diagnozės. Ši procedūra paprastai atliekama kartą per metus. Tai netaikoma tiems darbuotojams, kurių liga pripažinta negrįžtama arba dėl traumų jie negali toliau dirbti. Tokiems žmonėms priskiriamas neįgalumas su pensijomis visą gyvenimą.
Galite atlikti išankstinį pakartotinį patikrinimą,jeigu paciento būklė smarkiai pablogėjo – tai patvirtina gydytojų komisija. Tokiu atveju medicininių ir socialinių ekspertizių biuras atlieka ekspertizę ir pagal naujus rezultatus priima sprendimą.
Taip pat darbuotojas turi teisę kreiptisankstyvas jo būklės patikrinimas. Nustačius dokumentų neatitikimų ar jų klastojimo, be darbuotojo pakartotinės ekspertizės gali kreiptis draudimo bendrovė ar darbdavys.
