Elektros šokas yra žmogaus pralaimėjimassrovė, po kurios gali įvykti šokas – sunki organizmo reakcija į stipriausią dirgiklį, tai yra elektros srovė. Reikėtų suprasti, kad bet kokia srovė yra pavojinga žmogaus gyvybei. Straipsnyje taip pat atsakysime į klausimą, kokia srovė ir įtampa yra pavojingi žmonėms.
Elektros smūgio rezultatas
Priklausomai nuo situacijos, šoko pasekmės gali būtiįvairus. Jei žmogus gaus stiprų elektros smūgį, jam gali kilti problemų dėl kraujotakos ir kvėpavimo. Sunkiose situacijose gali prasidėti širdies virpėjimas – širdies raumuo pradeda trūkčioti atsitiktinai. Kadangi širdis iš tikrųjų nustoja veikti, kraujotaka sustoja. Jei pirmoji pagalba nebus suteikta laiku, žmogus gali mirti.
Dažniausiai pasitaikantys elektros smūgiai yraelektros smūgio momentas žmonėms, kurių stiprumas iki 1000 V. Nudegimai gali atsirasti veikiant 1 A ir didesnei srovei. Tai dažniausiai atsitinka, jei dirbdamas su didesne nei 1000 V srove žmogus nesilaiko elementarių saugos taisyklių. Srovę nešanti dalis yra gana arti žmogaus kūno, tarp jų atsiranda kibirkšties iškrova, dėl kurios atsiranda rimtų nudegimų.
Jei žmogus netyčia gauna kibirkšties iškrovą,srovė jungimosi su kūnu momentu įkaitina audinius iki 60°. Tai veda prie baltymų krešėjimo, o paveiktoje vietoje susidaro nudegimas. Elektrinius nudegimus sunku gydyti.
Nudegimų nuo elektros smūgio požymiai
Yra toks dalykas kaip elektrinės etiketės. Tai negyvos gelsvos odos vietos, kurios atrodo kaip kukurūzai. Jei srovė prasiskverbia giliai į odą, kūno audiniai ilgainiui mirs.
Elektros nudegimo požymiai:
- oda smūgio srityje parausta;
- židinio vietoje pradėjo atsirasti nudegimų, atsirandančių pūslių;
- audiniai smūgio vietoje buvo apanglėję;
- Tiesindami drabužius į odą gali patekti metalo gabalėlių.
Pavojingiausia, jei elektros smūgis nukrito į vietą:
- šventyklos;
- atgal;
- rankos;
- blauzdos;
- pakaušis;
- kaklas.
Elektros srovės klasifikacija pagal poveikio žmogui laipsnį
Elektros srovė skiriasi savo poveikio žmogui laipsniu. Jis gali būti:
- apčiuopiamas;
- neišleistas;
- virpėjimo.
Apčiuopiama vadinama elektros srovė, kurią paveikus žmogus jaučia akivaizdų susierzinimą. Galite pajusti srovės smūgį esant 0,6 mA.
Neleidimas – elektros srovė, sukelianti nevalingus konvulsinius galūnių judesius, liečiančius plikus laidus.
Kintamoji srovė, eidama per žmogaus kūno ląsteles, duoda impulsus, kuriuose žmogus turi prilipimo efektą.
Smūgio virpėjimo srovė sukelia problemų su širdies sistema. Šiuo metu žmogus gali mirti nuo širdies sustojimo.
Pavojinga srovė
Priklausomai nuo situacijos per žmogaus organizmągali praleisti įvairaus dydžio įtampą, o tai reiškia, kad pažeidimo pasekmės gali būti įvairios. Reikia žinoti, kad žmogui pavojingos srovės stiprumas yra didesnis nei 15 mA, prie kurio žmogus negali išsivaduoti be pašalinės pagalbos. 50 mA srovė gali smarkiai pakenkti sveikatai, o 100 mA, veikiama 1-2 sekundžių, laikoma mirtina ir dažniausiai sukelia širdies sustojimą.
Pavojingiausia žmogui srovė yrakintamasis, kurio dažnis didesnis nei 50-500 Hz. Jei jo vertė yra apie 9 mA, žmogus gali išsivaduoti nuo žalos šaltinio (laido). Reikia suprasti, kad nuolatinė srovė taip pat pavojinga žmonių gyvybei ir sveikatai, o jos atsikratyti galima tik neviršijant 20-25 mA.
Kokia kintamoji srovė pavojinga žmogui?
Žmonės, kurie nuolat dirba su elektroninėmis irelektros prietaisai, jie žino, kas yra kintamoji ir nuolatinė srovė. Tačiau ne visi jie turi informacijos apie tai, kuris iš jų yra pavojingesnis žmonėms.
Reikia suprasti, kad elektra yra pavojinga žmonėms, tam įtakos turi daug veiksnių. Toks kaip:
- kiek laiko truko kontaktas;
- keliai, kuriais srovė ėjo per kūną;
- kokios jėgos buvo smūgis;
- žmogaus organizmo atsparumas.
Kintamoji srovė laikoma pavojinga žmonėms. Priežastys:
- Nuolatinės srovės stiprumas bus toks patpoveikis žmogaus organizmui, jei jis 3 kartus didesnis nei kintamoji srovė. Taip nutinka todėl, kad kintamoji srovė daug labiau sužadina nervus ir stimuliuoja raumenis bei širdį.
- Mirtis dėl elektros šoko dažniausiai įvyksta sustojus širdžiai. Mirties pavojus dažniausiai kyla dirbant su kintamąja srove.
- Žmogaus kūno atsparumas yra didesnis nei nuolatinės srovės, ir kuo didesnis dažnis, tuo mažesnė varža.
Iš to tampa aišku, kad kintamoji srovė yra daug pavojingesnė žmogaus gyvybei nei nuolatinė.
Kokia nuolatinė srovė pavojinga žmogui
Pavojus žmonėms yrakintamoji ir nuolatinė srovė. Vienintelis dalykas yra tai, kad kintamasis yra 35 kartus pavojingesnis už konstantą. Verta žinoti, kad 50 mA nuolatinė srovė laikoma saugia, o kintamosios srovės atveju ši žyma yra tik 10 mA. Tačiau svarbiausia yra tai, kad bet kokios srovės pavojus priklauso būtent nuo jos intensyvumo.
Skaičiai:
- esant įtampai iki 400 V, kintamoji srovė yra pavojingesnė;
- jei įtampa yra 500 V, srovės poveikis yra toks pat;
- esant aukštesnei nei 500 V įtampai, nuolatinė srovė yra pavojingesnė.
Kintamoji srovė plaka su pertrūkiais, o tiesioginėateina nuolat. Kai veikia kintamoji srovė, yra galimybė atitrūkti nuo pažeidimo šaltinio. Reikėtų suprasti, kad pavojus yra ne tik srovė, kuri trenkė žmogų, bet ir į kurią sritį nukentėjo. Pavojingiausias srovės kelias per širdį, smegenis, plaučius.
Nuolatinė srovė yra pavojinga žmonėms, nes elektros smūgis gali nudeginti arba sukelti kvėpavimo sutrikimų.
Kokius organus veikia elektra?
Kiek elektros smūgio metu buvo nukentėjęs žmogaus kūnas, priklauso nuo to, kuriuo keliu ėjo srovė. Praktiškai yra keletas variantų, kuriais srovė gali praeiti per kūną:
- Jeigu žmogus abiem rankomis paima pliką įtampą turintį laidą. Šis kelias vadinamas ranka – ranka ir eina tarp rankų, paveikdamas kvėpavimo organus ir širdį.
- Kai žmogus stovi ant žemės, ranka liesdamas pliką laidą. Kelias vadinamas ranka – kojomis, srovė prasiskverbia per vidinius kvėpavimo organus ir širdį.
- Darbuotojas stovi kojomis ant žemės, netvarkingo grunto zonoje. Kojos gauna srovės iškrovą. Dabartinis kelias vadinamas koja – koja.
- Kai žmogus netyčia galva paliečia laidžią dalį. Takas gali būti vadinamas galva – ranka, galva – kojomis.
- Pavojingiausi keliai, kuriais srovė gali praeiti per kūną, yra tie, kuriuose dalyvauja svarbiausios žmogui sistemos.
Kaip pavojingas elektros šokas
Elektra | Pasireiškimo tipai | |
Kintamoji srovė | Tiesioginė srovė | |
Iki 1,5 mA | Simptomų atsiradimas, lengvas pirštų mėšlungis | nepajuto |
Iki 3 mA | Padidėjęs rankos galūnių drebulys | nepajuto |
Iki 7 mA | Nevalingi trūkčiojantys rankų judesiai | Nemalonus karščio ir deginimo pojūtis |
Iki 10 mA | Dar galima atplėšti žmogų nuo plikų laidų. Padidėjęs skausmas kai kuriose kūno vietose | Šildymas sustiprėja |
Iki 25 mA | Prilipimo poveikis dėl nervų galūnių dirginimo srovės. Stiprus skausmas. | Stiprus šildymas Nedideli mėšlungis rankose |
Iki 80 mA | Kvėpavimo sustojimas. Širdis gali sustoti | Sustiprintas šildymas Nevalingi rankų judesiai Kvėpuoti tampa sunku. |
Iki 100 mA | Kvėpavimas sustoja. Patyrus elektros šoką ilgiau nei 3 s ar ilgiau – sustoja širdis | Kvėpavimas sustoja |
Jei elektros smūgis yra esant įtampai500 V, žmogus jaus skausmą sąlyčio vietoje, sąnariuose, atsiras nudegimų. Taip pat yra didelė tikimybė, kad sustos kvėpavimas arba sustos širdies plakimas.
Reikėtų suprasti, kad esant 500 V įtampaipraktiškai nėra skirtumo tarp dviejų srovių rūšių. Tarp srovės, kuri praeina per žmogaus kūną, ir įtampos yra netiesinis ryšys. Todėl didėjant įtampai didėja srovė.
Bet kokiu atveju elektros smūgio stiprumas priklauso tik nuo individualių sąlygų, kuriomis žmogus pateko į elektros tinklą.