Oleksandras Daniševskis yra garsus Rusijos puolėjas, gimęs Ukrainoje. Jis turi dvigubą pilietybę, išgarsėjo savo pasirodymais Maskvos „Spartak“ ir „Torpedo“.
Ukrainos futbolo žvaigždė
Aleksandras Danevskis gimė TSRS, tėvų dienos gynėju - 1984 m. Vasario 23 d. Jis ėmėsi pirmųjų žingsnių sporto srityje savo gimtajame mieste Sevastopolyje, Kryme.
14 metų amžiaus pateko į savo pirmąją jaunimo komandą.„SDUSHOR-5“, kalbantis miesto čempionate. Jau šiame klube jis įsitvirtino kaip užsispyręs ir juda į priekį, gerai jausdamas kamuolį ir vystydamas ataką, gerai bendraudamas su partneriais.
Per 17 metų Maskvos sporto pareigūnai pastebėjo didėjančią futbolo Sevastopolio žvaigždę. Aleksandras Danevskis gavo kvietimą į Spartaką Maskvą.
„Raudonos ir baltos“ stovykloje
Pirmasis sezonas „Spartacus“ Danevskyje praleido2001 m Šis sezonas buvo „auksinis“ Maskviečiams. Tiesa, vis dar jaunas ir nepatyręs futbolininkas iš Sevastopolio negalėjo išreikšti savo teisės iš karto. Jis pasirodė lauke tik du kartus, bet sezono pabaigoje su kitais žaidėjais gavo Rusijos čempionato aukso medalius. Šis pasiekimas galiausiai tapo aukščiausiu Danevskio sporto karjeros etapu.
Kitais metais jau užėmė vietąpagrindinė „Spartacus“ Aleksandro Danevskio dalis. Futbolininkas reguliariai pasirodė lauke ir pažymėtas 4 įvarčiais. Tačiau tą sezoną laimėjo tik bronzos, o Lokomotiv ir CSKA laimėjo pergalę čempionate ir nuėjo per toli nuo raudonų ir baltų - 11 taškų.
2003 m. Danevskis vis dar dažnaijis pasirodė lauke (sezono metu jis grojo 17 rungtynių), bet su akimirkų atlikimu ir realizavimu viskas buvo blogai. Išskirta į priekį ir nepavyko. Metų pabaigoje Aleksandras Danevskis atsisveikino su „Spartak“.
Iš viso „Spartacus“ trimis sezonais jis praleido 40 rungtynių, kuriuose jis pelnė 4 tikslus.
Pirmame divizione
Ne sezono metu sudaryti sutartį su komandaPremjero lyga „Danishevsky“ nepavyko, o pirmojo diviziono išvyko į Khimki. Visa 2004 m. Buvo išspręsta naujojoje komandoje. Užpuolikas reguliariai pateko į lauką, bet nesėkmingai, bet kitais metais jis tapo vienu iš geriausių komandos narių.
2005 m. „Chimki“ kovojo dėl prieigos„Premier“ lygoje, tačiau tai nepasisekė – užėmė tik 4 vietą. Trokštamai 2-ajai linijai 4 taškų neužteko. Tačiau Aleksandras Daniševskis, kurio nuotrauka puošė pirmuosius sporto laikraščių puslapius, per 30 rungtynių įmušė 12 įvarčių. Šis sezonas jam buvo rezultatyviausias karjeroje. Nors pirmojo diviziono įvarčių sąraše jis toli atsiliko nuo Čitos „Lokomotyvo“ žaidėjo Jevgenijaus Alchimovo, pelniusio dvigubai daugiau.
Sėkmingas pasirodymas „Chimki“ nepraėjonepastebėtas, kitais metais Daniševskis buvo Maskvos „Torpedoje“. „Avtozavodtsevui“ jis praleido 2006 m., pasižymėjo du kartus. Tiesa, „juodai baltai“ tai nepadėjo, metų pabaigoje jie paliko „Premier“ lygą kartu su Jaroslavlio „Shinnik“. Sezono metu „Torpedo“ turėjo didelių problemų dėl finansavimo, todėl Daniševskis, kaip ir nemažai kitų žaidėjų, turėjo pasitraukti. Aleksandras sezoną baigė Krasnodaro „Kuban“, kuris iškovojo kelialapį į „Premier“ lygą.
Tiesa, net ir su nauja komanda nepavyko išsilaikyti Rusijos futbolo elite. „Kuban“ pakilo pirmaisiais metais. Daniševskis aikštėje pasirodydavo retai (tik 5 kartus), pelnydamas vieną įvartį.
Kiekvienais metais naujas klubas
Maždaug pagal šį scenarijų susiklostė tolesnė mūsų straipsnio herojaus karjera. Jam pavyko žaisti Rostovo „Premier“ lygoje. Vieneriems metams išvyko į Ukrainą, kur žaidė Kijevo „Arsenal“.
Iš ten atgal, Rusijoje žaidė tik pirmojo diviziono komandose – Maskvos „Sportacademclub“, Makhačkalos „Anji“, Sočio „Pearl“, vėlgi „Chimki“.
2012 m. jis vėl išvyko į Ukrainą gimtajame Sevastopolyje žaisti to paties pavadinimo komandoje. O pirmąjį sezoną sužaidė net 23 rungtynes, kuriose pelnė 4 įvarčius.
Tada išbandė save pagrindinės lygos čempionateBaltarusija kaip Bobruisko „Belshina“ dalis, vėl Ukrainos čempionate Kirovogrado „Aušroje“, po to vėl mažojoje tėvynėje – 2014 m. Sevastopolio „SKCHF“ komandoje, kuri tuo metu žaidė antrajame divizione. Rusijos čempionatas po Krymo prijungimo prie Rusijos.
Tačiau visose šiose komandose jis nežaidė sezoną ir10 rungtynių, įmušus vieną ar du įvarčius. Tokiu rezultatu Aleksandras Daniševskis baigė savo karjerą. Asmeninis futbolininko gyvenimas visada buvo kupinas įvykių, jis taip ir nesukūrė šeimos, o, remiantis buvusio Maskvos „Spartak“ prezidento Andrejaus Červičenkos prisiminimais, brangų automobilį jis kažkodėl „apvyniojo“ ant stulpo.
Nacionalinėje komandoje
Savo karjeros pradžioje Daniševskis dalyvavo Rusijos jaunių ir jaunimo rinktinės žaidimuose. Tačiau skambučio į suaugusiųjų rinktinę jis nesulaukė.
Jaunimo komandoje jis žaidė 12 rungtynių nuo 2001 m2002 m., kuriame pelnė 5 įvarčius. Taip pat labai rezultatyviai žaidė jaunimo komandoje – 3 įvarčiai per 6 rungtynes. Tačiau jo pasiekimai tuo apsiriboja.
