Labai dažnai žmonės, ypač atsakingi ir sąžiningi, gadina savo gyvenimą per dideliu kaltės jausmu. Šiame straipsnyje mes jums pasakysime apie pagrindines šio jausmo rūšis ir kaip jo atsikratyti.
vienas.Dažniausiai žmogus jaučia kaltės jausmą, kai pyksta ant kitų žmonių. Tai ypač sustiprėja, jei neigiamos mintys sklinda artimiems ir brangiems žmonėms (draugams, vaikams, tėvams, sutuoktiniui). Tai labai dažnai nutinka tarp vaikų ir tėvų. Šio jausmo atsiradimo priežastis slypi įsitikinime, kad vienas žmogus negali būti tuo pačiu metu mylimas ir supykęs. Realiame gyvenime tokios situacijos pasitaiko nuolat. Juk meilės jausmo priešingybė yra ne pyktis, o abejingumas.
2.Dažnai žmogus pradeda jaustis kaltas dėl bet kokių neigiamų emocijų, pavyzdžiui, dėl pavydo, pavydo, pykčio. Bet kuris kultūringas žmogus gali vienaip ar kitaip išgyventi visus šiuos jausmus. Bet jei jie viršys tam tikrą ribą, tada problemos gali prasidėti. Todėl kiekvienas žmogus turi žinoti, kad neigiamose emocijose nėra nieko blogo, jei tik jos yra kontroliuojamos.
3. Abejingumas taip pat yra dažna kaltės jausmo priežastis.Dažniausiai tai būna meilės porose, kai vienas partneris vis tiek myli kitą, o kito jausmai palaipsniui vėsta. Kaip tada galite atsikratyti savo kaltės jausmų? Pirmiausia reikia suprasti, kad mūsų emocijos nepaklūsta taisyklėms. Juk negalime priversti mylėti mus, taip pat ir nebemylėti. Sąmoningai žmogus gali kontroliuoti tik savo emocijų apraiškas.
keturi.Kartais žmogus ima jaustis kaltas dėl bet kokio savo poelgio (išdavystės, grubumo). Jūs turite suprasti, kad jūsų veiksmai nėra tokie blogi. Būtina išmokti būti nepriklausomam nuo visuomenės nuomonės.
penki.Žmogus gali pradėti jausti nemalonų kaltės jausmą, kai patyrė kokių nors nesėkmių (neišėjo į kolegiją, negalėjo mokytis tik su A). Paprastai tokie žmonės sau kelia labai aukštus darbo standartus. Jie baigiasi nesėkme ir kaltės jausmu. Tokiu atveju žmogus turi išmokti gauti malonumą ne tik iš savo darbo rezultato, bet ir iš proceso.
6.Malonūs žmonės dažnai patenka į psichologinius spąstus „Aš dariau ne viską, kad jie (ji, jis) jaustųsi gerai“. Dažnai dėl šios priežasties artimiesiems kyla kaltės jausmas. Kai tik pamato (arba pagalvoja), kad artimas žmogus kenčia, pradeda jaustis kaltas. Priežastis slypi įsitikinime, kad artimųjų ir kitų laimė ir gerovė visiškai priklauso nuo mūsų. Būtina suvokti, kad negalima prisiimti atsakomybės už kito žmogaus laimę.
7.Kai kurie žmonės tampa nuolat kalti, kad neatitinka kitų lūkesčių. Tokiu atveju turite suprasti, kad žmogus gyvena ir daro kažką sau, o ne tam, kad nuolat pateisintumėte kažkieno lūkesčius.
Kaltės jausmas, kaip ir bet kuris kitas neigiamasemocija nėra pavojinga tol, kol ji neviršija tam tikros ribos. Kiekvienas, turintis „įprastą“ kaltę, yra atsakingas asmuo, turintis pareigos jausmą. Bet jei jis viršija tam tikrą lygį, žmogus pradeda sirgti neurozėmis, depresija, nustoja džiaugtis savo darbu ir gyvenimu. Todėl būtina atsikratyti hipertrofuoto kaltės jausmo.
