Kontrolės vieta yra asmens nuosavybėkas lemia jo polinkį atsakomybę už savo veiklą priskirti išorinėms jėgoms (vadinamasis išorinis lokusas arba išorinis) arba asmeninėms pastangoms ir gebėjimams (vidinėms, vidinėms).
Savikontrolė
Santykinai tobulas reguliavimo mechanizmas irpažinimo procesų vertinimas yra kontrolė. Tam, kad subjektas galėtų suvokti ir analizuoti savo veiksmus, psichinius procesus ir būsenas, jis naudoja tokį mechanizmą kaip savikontrolė. Jos išvaizdą ir tobulėjimą lemia kolektyvo reikalavimai žmogaus elgesiui. Susiformavusi savireguliacija padeda individui kontroliuoti savo elgesį įvairiose situacijose.
Tam turi būti standartas ir galimybė gauti informaciją apie valdomas būsenas ir veiksmus. Stresinėse situacijose tai yra valingo reguliavimo objektas.
Sąmoningai reguliuokite savo būsenas,impulsus ir veiksmus, lygindamas juos su tam tikromis subjektyviomis idėjomis ir normomis, žmogus gali kaip savikontrolės rezultatas. Būtina, kad žmogaus elgesys atitiktų visuomenės reikalavimus, todėl tai yra socialiai mediuotas reiškinys, būdingas tik tokiai socialinei būtybei kaip žmogus.
Savikontrolė leidžia sąmoningai pasirinkti priimtiniausias ir priimtiniausias reagavimo į aplink jį aplinkybes formas.
Valdymo vieta
Pats individas veikia kaip kontrolės subjektas,visa visuomenė ir socialinė aplinka. Žmogaus reakcija priklauso nuo to, ar jis jaučiasi esąs likimo šeimininkas, ar „plaukia bangoms liepiamas“. Atsakomybę už kontrolę taip pat galima priskirti arba išorinėms jėgoms, arba savo pastangoms ir gebėjimams. Bet kokiu atveju žmogui rūpi, kas jau įvyko ir kas atsakingas už tai, kaip įvykis baigsis – jis ar likimas, atsitiktinumas, t.y. visa ko neįmanoma suvaldyti. „Valdymo lokusas“ – taip psichologijoje vadinamas žmogaus savybė nustatyti šaltinį, kas valdo jo gyvenimą – išorinę aplinką ar save patį. Tai yra stabili individo savybė, kuri formuojasi asmeninės socializacijos procese.
Jūsų valdymo vieta gali būti nustatyta naudojant sukurtą specialių metodų rinkinį. Tai leidžia tam tikru mastu įvertinti asmenines savybes.
Tie, kurie laiko save žmonėmis, kuriems būdingividinės kontrolės lokusas, gali gerai mokytis mokykloje, nerūkyti, prisisegti saugos diržus automobiliuose, vartoti kontraceptines priemones, savarankiškai spręsti šeimos problemas, stengtis užsidirbti daug pinigų ir lengvai atsisakyti malonumų, kad pasiektų rezultatų strateginius tikslus.
Kompetencijos laipsnis ir gerovė priklauso nuokaip žmogus paaiškina savo nesėkmes. Tikėtina, kad pažįstate studentus, kurie laiko save aukomis. Dėl savo akademinių nesėkmių jie visada kaltina nuo jų nepriklausančius dalykus, tokius kaip jų pačių intelektas, „blogi“ mokytojai, kontroliniai darbai ir beverčiai vadovėliai. Tai yra išorinė kontrolės vieta.
Sėkmingi žmonės yra labiau tikėtininesėkmę vertinti kaip nelaimingą atsitikimą, manyti, kad iškilusiai problemai išspręsti reikia naujo požiūrio. Draudimo agentai, kurie greičiausiai turi vidinį kontrolės lokusą, mano, kad gedimas yra kontroliuojamas, kad jiems reikia kuo daugiau parduoti draudimo polisų.
Taip pat yra skirtumas tarp išorinių ir vidiniųsocialinių situacijų aiškinimo tipas, ypač informacijos gavimo būdu ir jų priežastinio paaiškinimo mechanizmu. Vidinių kontrolės lokusas suteikia didesnį situacijos ir problemos suvokimą, didesnę atsakomybę nei išoriniai žmonės. „Grynos“ išorės ir vidaus praktiškai neegzistuoja. Bet kuris žmogus turi dalį pasitikėjimo savo sugebėjimais, jėgomis ir priklausomybės nuo aplinkybių.
