Žmonės pamiršta, bejėgiški, ekscentriškimes vadiname pokštą „žmonės, išsibarstę iš baseino gatvės“. Tą patį sakome vaikams, kurie mokykloje palieka skrybėles ar knygas, batus sporto salėse, lėles, kamuolius, automobilius žaidimų aikštelėse ... Tačiau iš šiandieninių jaunų skaitytojų ne visi žino šį paslaptingą asmenybę, su kuria jie lyginami.
Į kūrimo istoriją
„Štai išsibarsčiusi iš Basseinaya gatvės“ -bene mėgstamiausias mūsų močiučių ir motinų eilėraštis. Be jo neįmanoma įsivaizduoti jų vaikystės, kaip be Pelenės, Sniego karalienės, Mikės Pūkuotuko ar Kūdikio su Karlsonu. Jos autorius yra nuostabus poetas Samuilas Marshakas, kurio kūryboje nebuvo užauginta nė viena sovietinių vaikų karta. Istorija apie tai, kaip gyveno iš Basseinaya gatvės išsibarstęs žmogus, yra pripažinta populiariausiu poeto kūriniu. 1930 m. Atėjusi pas skaitytojus knyga su savo juokingu personažu išgyveno dešimtis pakartotinių leidimų ir vertimų į daugelį kalbų. Puikių linijų žavesio pridėjo ir nuostabios dailininko Konaševičiaus iliustracijos. Būtent iš jų žiūrovai įsivaizdavo, kaip atrodo herojus - išsibarstęs iš Basseinaya gatvės.
Autorius ir jo herojus
Žmonės, kurie ne be reikalo pažinojo artimai Marshakąteigė, kad autorius buvo šiek tiek panašus į savo sugalvotą įvaizdį, ir jis ne kartą prie jo grįžo savo darbe. Matyt, poetas domėjosi tokiomis asmenybėmis: šiek tiek juokingais, juokingais ekscentrikais, nepaprastu, jų elgesiu pažeidžiant nuobodų, pažįstamą gyvenimą. Kartais gana ekscentriškas Samuilas Jakovlevichas kartais tapo lygiai toks pat, kaip ir iš Basseinaya gatvės išsibarstęs vyras. 1975 m. Kūrybinė asociacija „Ekran“ nufilmavo animacinį filmą pagal eilėraštį.
Nuo įvaizdžio iki siužeto
Galima svarstyti eilėraščio siužetąepas, nes jis apima ir įvykių kaitą, ir tam tikrą raidą. Remiantis rimuoto pasakojimo principu, jo kompozicijoje yra ekspozicija arba įžanga, tada vidinis judesys, kulminacija ir epilogas.
Ką Marshakas pasakoja apie herojų?Išsisklaidęs iš Basseinaya gatvės, jis gyvena Leningrade, greičiausiai, bendrame bute. Kaimynai įpratę prie jo ekscentriškumų ir, matyt, į juos nekreipia dėmesio. Tik kartais jie taisomi, kai visiškai nesąmoningas asmuo pažeidžia įprastus stereotipus. Vietoj marškinių herojus apsivelka kelnes, o vietoj kepurės bando ant galvos viršaus išstumti keptuvę, o net paltas „kišenes“ kam nors kitam. Kodėl tai vyksta, juk eilėraštis „Išbarstytas iš Basseinaya gatvės“ yra apie dažniausiai žmogų? Reikalas tas, kad herojus yra pernelyg susikoncentravęs ties kai kuriomis tik jam žinomomis mintimis, nes pats Marshakas visada būdavo įsijungęs į poetinę kūrybiškumo bangą. Ir prisimink anekdotus apie šachmatininkus, profesorius, kitų profesijų atstovus, nuolat panirusius į juos dominančią sritį! Čia bus atrišti nėriniai, spalvingi batai ir kelionės į netinkamą vietą! Beje, nesąmoningas pats išsiruošia į traukinį maršrutu Leningradas-Maskva. Kas iš to atsirado - galite sužinoti perskaitę kūrinį!
Tikslus adresas
Lieka dar vienas klausimas:"Kas yra ši gatvė Leningrade - Basseinaya?" Kurioje kortelėje galite perskaityti jos pavadinimą? Nusivilkime: šiuolaikinėje miesto žemėlapyje tokios gatvės nėra. Tokio topografinio objekto tikrai buvo, bet tik Sankt Peterburge. O nuo 1818 metų gatvė gavo kitą pavadinimą - Nekrasovas. Jis eina per miesto centrą, nuo garsiojo Liteiny prospekto iki Grechesky. Dar XVIII amžiuje buvo baseinai, iš kurių vanduo buvo tiekiamas į nuostabius vasaros sodo fontanus. Po šimtmečio baseinus pakeitė Graikijos aikštė. Tada gatvė buvo pervadinta Nekrasovo garbei, nes didysis poetas čia gyveno 20 metų. Tikriausiai dėl to - garsiojo plunksnakočio atminimui - ir Marshakas čia įsikūrė išsibarstęs žmogus ...
