Lojalumas yra moralinė ir etinė sąvoka,nekintamumas santykiuose ir jausmuose, atliekant pareigas, pareigas, tvirtumas ir sąžiningumas. Būti ištikimam savo įsitikinimams ir principams reiškia turėti tvirtą poziciją.
Meilė virš visko
Žmonių santykiai grindžiami sąžiningumu.Šeimos griūva, draugystės drasko, išdavystės įvykdomos pirmiausia dėl melo ir veidmainystės. Todėl ištikimybę meilėje žmonės dainavo nuo neatmenamų laikų. Tai yra vertingiausia žmogaus savybė.
Būti ištikimam meilėje reiškia ne tik fiziškainekeisti. Lojalumas yra platesnė sąvoka. Ir sielvarte, ir džiaugsme, būti šalia, dalintis visais sunkumais ir bėdomis su išrinktuoju, rūpintis juo, padėti jam priešingai jo paties interesams – štai ką tai reiškia.
Neištikimybė yra išdavystė
Deja, daugelis žmonių po tam tikro laikotarpiopradeda jausti, kad šviesūs aistringi išgyvenimai blėsta. Priimdami tai už meilės praradimą, jie pradeda ieškoti pakaitalo savo išrinktajam, sulaužydami kadaise duotą pažadą. Taip nutrūksta šeimos ryšiai.
Dar blogiau, kai žmonės apie tai net negalvojaIštikimybė yra vienas iš svarbiausių žmonių santykių komponentų. Išoriškai, išlaikydami buvusį ryšį, sutuoktiniai tyliai apgaudinėja savo sielos draugus.
Šiandien išraiška tapo madinga:„Svarbiausia būti ištikimam sau! Tai galbūt teisinga. Kam palaikyti santykius, jei jie jau supuvę? Tai taip pat yra išdavystė, net nepaisant to, kad išoriškai ir fiziškai viskas išlieka tame pačiame lygyje.
Draugui iki mirties ir kankinimų
Žmogus turi būti nuoširdus su savo artimaisiais. Lygiai taip pat gėdinga išduoti išrinktąjį meilėje, nutraukti draugystės ryšius. Ištikimybė yra santykių ir jausmų nekintamumas.
Pasitaiko atvejų, kai vienas draugas perėmėkito kaltė, kartais paaukodama savo laisvę, sveikatą, gyvybę. Tai gražus žygdarbis, kurį poetai ir rašytojai dainuoja nuo seno. Nors tokiame elgesyje nėra nieko antgamtiško, ištikimybės samprata gyvoms būtybėms būdinga nuo pat pradžių.
Ištikimybė ir atsidavimas gyvūnų karalystėje
Žmonės įskiepija savo vaikams tokias savybes kaipsąžiningumas, atsidavimas, santykių nekintamumas. Tačiau ištikimybė yra savybė, kuri gyvūnų pasaulyje būdinga daugeliui būtybių. Pavyzdžiui, gulbės, vilkai, lapės, delfinai tik vieną kartą išsirenka porą. Daugeliui žinduolių partnerio pakeitimas prilygsta fizinei mirčiai. Tai atsitinka instinkto lygmenyje, gyvūnas tiesiog negali gyventi kitaip.
Kodėl žmonės skiriasi? Kodėl kai kurie žmonės lengvai pamiršta apie tėvystę ir motinystę, apie anksčiau duotus meilės ir draugystės įžadus, sulaužo savo pažadus?
Tikriausiai taip yra dėl to, kad patys ryšiaijie buvo nesąžiningi patys savaime. Žodžiu „meilė“ žmonės suprato įprastą fiziologinį potraukį, draugą rinkdavosi pagal gyvenamąją vietą ar finansinę padėtį, žodį davė todėl, kad šiuo metu tai buvo pelninga.
Sąžiningumas visame kame yra pagrindinė žmogaus taisyklė
Kad nereikėtų savęs kaltinti dėl išdavystės, turėtumėtevisada atsiminkite, kad ištikimybė žodžiui yra visų pasaulio pamatų pagrindas. Į jūsų priesaikas reikia žiūrėti labai rimtai. Sąžiningumas yra pati vertingiausia žmogaus savybė.
Štai kodėl žmonės privalo aiškiaisavo pozicijų supratimas, tvirtas įsitikinimas pasirinktu kursu. Gyvenimo principai kiekvienam turėtų tapti elgesio pagrindu, gyvenimo prioritetais. O suaugusiųjų užduotis – įskiepyti augančią asmenybę atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius, dėlioti teisingas moralės sampratas.
Sąžiningumas ir neprincipingumas
Dažnai žmonės klysta, tokia jau gamta.Pasaulis keičiasi, keičiasi žmonių požiūris. Vaikystėje ir paauglystėje žmoguje vyrauja griežtas nuomonių poliškumas. Geras ar blogas, meilė ar neapykanta, teisinga ar neteisinga – tai vieninteliai sąvokų skirtumai. Perėjimų, atspalvių nebuvimas santykiuose šiame amžiuje yra dažnas reiškinys.
Laikui bėgant žmonės tampa išmintingesni.Jie atskleidžia subtiliausius psichologijos niuansus. Pasirodo, girtas ir triukšmingas kaimynas praeityje didvyriškai gynė savo vaikus, dėl to įvykdė netyčinę žmogžudystę ir buvo nuteistas. Kalėjime jis pasikeitė, šeimos netektis paliko pėdsaką jo charakteryje. Taigi ar reikia jį niekinti tokiu pat tvirtumu dėl dabartinės būsenos? O gal verta keisti požiūrį į žmogų?
Principus kartais reikia koreguoti.Ypač kai jie liečia šalia esančius žmones. Todėl ne visada būtina savo sąžiningumą kelti aukščiau už žmogiškumą. Ir tokio požiūrio pasikeitimas visai nelaikomas nesąžiningumo apraiška. Tai daugiau kaip gyvenimo išmintis.
