Albertas Einšteinas yra vienas ryškiausiųvisos žmonijos mokslininkai. Jis sukūrė garsiąją reliatyvumo teoriją ir kartu iki šių dienų išlieka paslaptinga figūra. Jo pažiūros domina daugelį, tačiau kartu yra ir kliūtis - juk ne visi gali jas teisingai interpretuoti.
Einšteinas ir mokslinis darbas
Didysis fizikas gyveno išties vaisingą gyvenimą.Alberto Einšteino citatas šiandien galima pamatyti socialiniuose tinkluose ir moksliniuose žurnaluose. Ir tai nenuostabu, nes jis parašė apie 300 fizikos darbų ir daugiau nei 150 žurnalistinių knygų bei filosofinių veikalų. Einšteinas yra daugelio fizikos teorijų, o ne tik reliatyvumo teorijos, kaip daugelis tiki, autorius. Dėka garsių Alberto Einšteino citatų, ne tik mokslininkai, bet ir žmonės, toli nuo mokslo, dabar žino apie mokslininko pasiekimus. „Aš per daug išprotėjęs, kad nebūčiau genijus“, - apie save rašė puikus mokslininkas.
„Tiesos paieška yra svarbiau nei tiesos turėjimas“ -galbūt šie žodžiai gali apibūdinti Einšteino požiūrį į mokslinius tyrimus. Tačiau dažnai galima pastebėti kritišką požiūrį į tuos, kurie deda nepakankamai pastangų moksliniams tyrimams, ką liudija ir kai kurios Alberto Einšteino citatos. „Net įvairių šalių mokslininkai elgiasi taip, tarsi jų smegenys būtų amputuotos“, - aštriai sakė mokslininkas.
Puikus religijos žinovas
Einšteino požiūris į religiją visada buvo pilnaspačių įvairiausių prieštaravimų. Kai kurie autoriai sako, kad didysis fizikas buvo tikintysis; kiti, priešingai, tikri, kad jis visada laikėsi ateistinių pažiūrų. Šios nuomonės šalininkai dažniausiai remiasi Alberto Einšteino citatomis. Vargu ar kada nors bus nustatyta vienareikšmė tiesa apie didžiojo mokslininko pasaulėžiūrą. Tačiau kruopštus tyrimas rodo, kad Einšteino nuomonė negali būti pritaikyta įprastoje koordinačių sistemoje, padalijančioje pasaulį į juodaodžius ir ateistus bei tikinčiuosius.
Plačiai iškraipoma prasmė
Tie žmonės, kurie tvirtina, kad buvo Einšteinastikintiesiems dažniausiai nurodomi jo žodžiai apie Dievą ir tikėjimą. Tačiau tokie žmonės dažnai išmeta juos iš konteksto - tai, ką Einšteinas sakė apie religiją, dažnai turėjo visiškai kitokią prasmę. Kartą ateistas nusprendė parašyti ilgą laišką mokslininkui. Jame jis kalbėjo apie rimtą abejonių dėl Einšteino religinių pažiūrų, kurias mokslininkas turėjo neapgalvotai pareikšti viename iš savo straipsnių. Štai ką atsakė didysis fizikas: „Tai, be abejo, melas - tai, ką jūs skaitėte apie mano religinius įsitikinimus. Aš netikiu personifikuotu dievu “.
Nobelio premija
Fizika ir Albertas Einšteinas yra neatsiejamisąvokos. Tačiau šiandien visi, kurie domisi jo biografija, žino, kad vaikystėje Einšteinas anaiptol nebuvo puikus studentas. Kadangi jis pradėjo kalbėti gana vėlai ir, palyginti su kitais vaikais, taip pat turėjo dideles galvos galvas, būsimojo genijaus mokslininkės motina įtarė sūnų įgimtu sutrikimu ir, žinoma, negalėjo manyti, kad ateityje jis gaus aukščiausią apdovanojimą m. jo sritis - Nobelio fizikos premija.
Mokykliniais metais Einšteinas buvo gana uždarasir net tingus. Dažnai jis praleisdavo paskaitas, skirdamas laiko mokslo žurnalų skaitymui. Puikus tyrėjas ne iš karto gavo Nobelio fizikos premiją. Tai įvyko tik 1922 m., Po kelių bandymų - mokslininkas kelis kartus buvo nominuotas prestižiniam apdovanojimui. „Kiek mes žinome, tiek mažai mes suprantame“, - rašė puikus mokslininkas.
Mokslininko smegenys
„Pasaulis yra beprotiškas namas.Šlovė reiškia viską “, - rašė mokslininkas. Ir čia yra dar viena jo garsioji citata: „Šlovė mane visus menkina ir niekina“. Nepaisant to, Einšteinas davė sutikimą tyrinėti savo paties smegenis po mirties. Mokslininko smegenis užgrobė ekspertas Tomas Harveris. Jis nuolat judėjo iš vienos valstybės į kitą ir nešėsi su savimi. Tik 90-aisiais smegenys buvo rasta Prinstono tyrimų laboratorijose. Jau 43 metus Einšteino smegenys gulėjo banke, o po to mažais gabalėliais buvo išsiųstos įvairiems mokslininkams iš viso pasaulio. Paaiškėjo, kad Einšteino smegenyse glialinių ląstelių, atsakingų už informacijos iš išorinio pasaulio sintezę, buvo daug daugiau nei vidutinio žmogaus. Be to, jo smegenys taip pat turėjo didesnį tankį. Taip pat buvo padidinta parietalinė skiltis, atsakinga už gebėjimą skaičiuoti ir matematiką.
Taip pat žinoma, kad visą gyvenimąEinšteinas kūrė muziką. Mokslininkas aistringai mėgo groti smuiku. Einšteinas muzikos pamokas vedė nuo šešerių metų. Yra žinomas atvejis, kai mokslininkas liko kompanijoje su kompozitoriumi Eisleriu. Visi aplinkiniai žinojo, kad fizikas groja geru smuiku, ir paprašė jo groti. Einšteinas bandė sureguliuoti savo smuiką, bet iš to nieko neišėjo. Net po kelių bandymų fizikas negalėjo patekti į ritmą. Tada Eisleris atsikėlė nuo fortepijono ir pasakė: „Aš nesuprantu, kodėl visas pasaulis laiko žmogų puikiu, kuris net nežino, kaip suskaičiuoti tris!“
