Rusų kalbą mokykloje galbūt galima priskirtivienas svarbiausių dalykų, kurio nežinojimas gali palikti rimtą pėdsaką tolesniame žmogaus gyvenime. Bet kaip pakelti vaikų susidomėjimą juo? Kaip galite lengviau suvokti tokias sunkias ir, atrodo, painias taisykles? Tai padės reguliariai leisti mokyklos laikraštį, skirtą rusų kalbai. Įdomūs faktai, juokingos pasakojimų apie žodžių kilmę istorijos, „klajokliai“ iš esė - visa tai padės ir padės rusų kalbai iš tikrųjų gimti studentams.
Ką gali pasakyti sieninis laikraštis
Mokyklos sienos laikraštis, skirtas rusų kalbai,turėtų tapti ne tik faktų konstatavimu, bet ir bendravimo būdu. Leiskite mokiniams užduoti klausimus, paliekant juos specialioje kišenėje, atsinešti savo užrašus (galite įvesti kokį nors paskatinimą tokiai veiklai) ir dalyvauti konkursuose.
Taigi antraštėje „Pramogos rusų kalbai“ galite pateikti šią informaciją:
- Ar žinojote, kad rusų kalboje yra gyvi giminės daiktavardžiai: „vaikas“, „gyvūnas“ ir „pabaisa“?
- Vienintelis pilnas būdvardis rusų kalboje, turintis vieną skiemenį, yra žodis „blogis“.
- Veiksmažodis „išimti“ yra vienintelis žodis mūsų kalboje, neturintis šaknies. Manoma, kad čia jis yra nulis ir kaitaliojasi su -tuoju (išimk - išimk).
Be to, galite paskelbti tam tikrą testą:
„Bet kuris užsienietis, kuris teigia esąspuikiai moka rusų kalbą, galite tai išbandyti. Pasiūlykite jam išversti šį sakinį (įdomu, ar pats suprasite, apie ką jis kalba?): „Šienaujama šonu į šoną dalgiu“. Ir jei užsienietis dėl to duoda panašų žodį: „Žmogus, turintis regėjimo negalią, kreivai instrumentu nupjovė žolę“, tada jį tikrai galima priskirti „didžiųjų ir galingųjų“ ekspertų kategorijai.
Tačiau šių užrašų pabaigoje nepamirškite paklausti: "Ar žinote tokių įdomių faktų?" Tai paskatins vaikų susidomėjimą skaitymu ir sukurs bendravimo pradžią.
Informacija, kurią gali pasakyti sieninis laikraštis
Mokyklos sienos laikraštis gali būti stebinančių faktų rinkinys. Kaip šie:
- visi nešvankūs žodžiai iki XIV a. Rusijoje jie buvo vadinami „juokingais veiksmažodžiais“;
- rusų kalba yra žodis, susidedantis iš 46 raidžių- „vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni milimetrai“, o ilgiausias prielinksnis ir tuo pačiu ilgiausia jungtis yra žodis „atitinkamai“, susidedantis iš 14 raidžių;
- o žodis „tamsa“ anksčiau buvo skaitmuo, reiškiantis didžiausią žinomą skaičių - 10 tūkst.
Ne mažiau įdomi bus antraštės informacija.„Pramogaujantys rusai“ apie daiktavardžius su „iškritusiais“ balsais. Jei palinksite tokius žodžius kaip utėlė, diena, liūtas, kaktos, melas, kelmas, griovas, rugiai, miegas, siūlė ir kt., Tada jų šaknyse neliks nė vieno balsio. Kadangi ne visi žodžiai yra išvardyti, galite pakviesti skaitytojus papildyti šį sąrašą.
Nuostabi „b“ raidė
28-osios rusiškos abėcėlės „ъ“ raidės istorija yra sudėtinga ir paini, taip pat gali tapti vieno iš laikraščio numerių tema.
Seniau ji reiškė kai kuriuos labai trumpusbalsių garsas, dėl kurio vis dar ginčijasi kalbininkai. Vėliau, maždaug nuo XII amžiaus vidurio, jis buvo naudojamas siekiant suskaidyti žodžius į skiemenis, o linija - į atskirus žodžius, iki to laiko, kai buvo plačiai pereita prie erdvių naudojimo (k'bogomizbranomutsar).
Bet net ir pasirodžius žodžiamstarpai, bažnytiniame slavų rašte išliko taisyklė: „ъ“ - raidė, žyminti žodžio pabaigą. Tai yra, kiekvienas žodis rusų kalba anksčiau galėjo baigtis tik balsiu, y, b arba b (lombardas, adresas, delikatesas). Įsivaizduokite, kad parašyti šį visiškai nereikalingą ženklą prireikė iki 4% teksto!
Dabar, kaip Rusijos reformos rezultatasrašyba, atlikta 1917–1918 m., atsirado nauja taisyklė: neištariamas „ъ“ - raidė, naudojama tik kaip atskiriamasis priebalsio ir balsio ženklas. Jį galima rasti priešdėlio ir šaknies sandūroje (kongresas, apkabinimas, ėsdinantis ir kt.) Arba nurodyti iotuotą balsių tarimą skolintais žodžiais (injekcija, adjutantas ir kt.).
Bet, žinoma, tai dar ne viskas, ką galima pasakyti apie tvirtą ženklą.
Pakalbėkime apie žvakes
Įdomūs faktai apie rusų kalbą sieniniam laikraščiuinebūtina rinkti „iš pasaulio ant virvelės“. Iš tiesų net visiškai mokslinis kalbotyros reiškinys eiliniam skaitytojui gali pasirodyti stebinantis ir linksmas. Pavyzdžiui, žvakučių.
Kiekvienas gimtoji kalba gali lengvai suformuoti praeitį iš bet kurio veiksmažodžio:
- Rašyti rašė,
- skaityti - skaityti,
- daryti - padarė,
- dainuoti - dainuoti,
- eik - ... nuėjau.
Šis „keistas“ neatitikimas tarp pradinių ir išvestinių formų šaknų vadinamas pakaitiniu. Tie patys reiškiniai randami formuojant kai kurių būdvardžių lyginamąjį laipsnį:
- juokinga - juokingiau
- protingas - protingesnis
- šiltas - šiltesnis
- gerai - ... geriau ar blogai - ... blogiau.
Tą patį galima rasti ir daiktavardžiuose,pavyzdžiui, žodis „asmuo“ (jo daugiskaita yra „žmonės“, suformuotas iš kitos šaknies), įvardis „aš“ (jo netiesioginiai atvejai „aš“, „aš“ ir kt. taip pat turi skirtingą šaknį).
Kaip patyčios atsirado Rusijoje
Mokyklos sienos laikraštis tema:„Rusų kalba ir jos istorija“ gali sėkmingai paskelbti įdomius faktus apie kai kurių žodžių kilmę. Pateikiame nedidelio užrašo pavyzdį, kaip žodis „priekabiautojas“ pasirodė rusų kalba.
Niekam nėra paslaptis, kad patyčios yra asmuo, leidžiantis sau pasipiktinimą ir negerbiantis įstatymų, tačiau faktas, kad šis žodis anksčiau buvo angliška pavardė, tikriausiai nėra žinoma daugeliui žmonių.
Taip, taip, XVIII ir XIX amžių sandūroje.Anglijoje, Southwark mieste, gyveno nemaloniausia šeima, užsiimanti banditizmu ir apiplėšimais. Visi jie turėjo tą pačią pavardę - Haliganas. Ir netrukus jie liūdnai išgarsėjo visoje Anglijoje. O apie šio plėšikų klano vadovą Patricką Khaliganą net buvo sukurta pašaipi daina, kuri ilgainiui išpopuliarėjo visoje Europoje. Jie piešė animacinius filmus ant chaliganų, rašė parodijas, o jų pavardė pamažu tapo įprastu vardu ir ne tik Anglijoje, bet ir Rusijoje, kur ji vis dėlto šiek tiek pasikeitė.
Prieštaravimai tuo pačiu žodžiu
Įdomūs faktai apie rusų kalbą sieniniam laikraščiuigalima pasiimti didžiuliais kiekiais. Moksleiviams tikrai bus įdomu sužinoti apie tokį nuostabų mūsų kalbos raidos reiškinį kaip enantiozemija - vieno žodžio reikšmės poliarizacija. Tai yra, viename leksiniame vienete reikšmės gali prieštarauti, priešintis viena kitai. Teisėjas pats - gerai žinomas žodis „neįkainojamas“ slepia dvi sąvokas vienu metu:
1) tai, kas neturi vertės;
2) tai, kas turi labai didelę kainą.
O ką reiškia asmuo, sakantis: „Aš girdėjau paskaitą“? Kad jis atidžiai jos klausėsi arba, priešingai, niekada nieko negirdėjo? Veiksmažodis „klausyti“, kaip matote, yra priešingas sau.
Kaip atsirado enantiozemija
Įdomūs faktai apie rusų kalbą sieniniame laikraštyje gali apimti šio reiškinio istoriją.
Kalbininkai tai paaiškina vartodami žodįskirtingos sferos, pavyzdžiui, šnekamojoje kalboje ir knygų kalboje. Kažkas panašaus nutiko ir su žodžiu „veržlus“. Jei senovės rusų rankraščiuose jis turėjo tik vieną prasmę: „blogas, bjaurus“ (veržlus žmogus), tai bendrinėje kalboje „veržlusis“ taip pat tapo „drąsus, drąsus“ (veržlus karys).
Reikalas tas, kad senovėje, kaip apie veržlius žmonesdažniau kalbėjo apie plėšikus, sugebančius, kaip visi žino, drąsius, rizikingus ir neapgalvotus darbus. Iš čia atsirado nauja, priešinga senovės žodžio reikšmė.
Rusų kalboje gausu žodžių enantiosemijos pavyzdžių. Galite atsiminti šiuos dalykus: skolinkitės (skolinkitės - skolinkite) arba tikriausiai (tikrai, tikrai - galbūt ne tiksliai).
Sieninis laikraštis gali pateikti faktus apie didžiosios rusų kalbos raidą trumpų užrašų pavidalu ir kaip mokslo populiarinimo straipsniai.
Pabaigoje dar keli patarimai
Straipsnyje nurodytas laikraštis privalotapti ir smagiu skaitymu, ir bet kokio amžiaus vaikų mintimis verčiančios informacijos šaltiniu. Įdomių faktų apie rusų kalbą sieniniam laikraščiui galima rasti daugybėje žiniasklaidos priemonių, ypač dabar, kai susidomėjimas gimtąja kalba pakilo į aukštesnį lygį.
Bet dar kartą noriu jums priminti, kad toks laikraštis -tai ne tik informacinis leidinys, bet ir bendravimo vieta. Tik tokiu būdu grynai kontempliatyvaus žmogaus susidomėjimas taps kažkuo realesnis, sukelsiantis entuziazmą šia tema, o galbūt atskleidžiant rašytojo, poeto ar menininko talentą. Sėkmės!
