Kaip dažnai girdi frazę:„Laikas pradėjo bėgti greičiau. Anksčiau turėdavau laiko viską padaryti, o dabar vieną, du kartus – ir diena baigėsi. Keista, tačiau mokslininkai rado įrodymų, kad žmogaus vystymosi ciklas iš tiesų paspartėjo. O viso to paaiškinimas – istorijos pagreitėjimo dėsnis. Ir jei vertinsime ne žmoniją kaip visumą, o kiekvieną individą atskirai, tai šios taisyklės bus taikomos trumpam žmogaus gyvenimui.
Apibrėžimas
Daugelis studentų išlaikė egzaminusišgirdęs klausimą: „Kas yra istorijos pagreitėjimo dėsnis?“. Socialiniuose moksluose ši tema dėstoma aštuntoje klasėje, institutuose jau mokomasi politikos mokslų. Padėkime mokiniams ir išsiaiškinkime, kaip pateikti teisingą atsakymą.
Socialinė visuomenė, kaip gamykla, nuolatpadidina gamybos tempą. Nuo pirmykščių žmonių laikų mes kažkur siekiame, kažką atrandame ir randame. Tyrinėdami mūsų pasaulio istoriją, mokslininkai padarė labai juokingą išvadą. Pasirodo, kiekvienas naujas žmogaus vystymosi etapas praeina daug greičiau nei ankstesnis. Tai istorijos pagreičio dėsnis.
Atminkite, kad laiko atžvilgiu kapitalizmas buvotrumpesnis už feodalizmą, trukusį beveik 3 šimtmečius, jis savo ruožtu buvo trumpesnis už vergiją. Tai patvirtina ir žemės sluoksnių sandarą tyrinėję archeologai. Jie pabrėžia, kad ilgiausia žmonijos stadija buvo primityvi sistema, kuri užkariavo žmones du milijonus metų.
Išveskime konkrečią sampratą, kas yra istorijos pagreičio dėsnis. Apibrėžimas skamba taip: kiekvienas paskesnis žmonijos etapas yra daug trumpesnis nei ankstesnis.
1 pavyzdys
Apsvarstykite konkrečius mūsų gyvenimo atvejus.Visur galime sutikti istorijos pagreičio dėsnį. Pavyzdžiai yra paslėpti šiuolaikiniame pasaulyje. Užkulisiuose jis vadinamas informacijos amžiumi. Štai tokia tendencija: kiek informacijos žmogus turėjo prieš 20 metų? Daugelis iš mūsų puikiai prisimena šį laikotarpį. Televizijoje buvo vienas kanalas, du kartus per savaitę buvo pristatomi laikraščiai, o eilėse prie parduotuvės buvo aptarinėjamos karščiausios miesto paskalos.
Kas pasikeitė šiandien?Per maždaug 20 metų, o tai yra mažas smėlio grūdelis žmonijos istorijoje, informacijos srautas padvigubėjo 120 kartų. Ne tik dvigubai, bet 120 kartų daugiau! Ir tai dar ne viskas. Ši tendencija išliks ir kas 20 mėnesių pas mus bombarduojamos informacijos kiekis proporcingai padvigubės.
Taigi galime daryti prielaidą, kas nutiks po 100 metų su mumis. Visų rūšių duomenų, patenkančių į žmogaus smegenis, kiekis padidės 1200 kartų! Jis arba sprogs, arba pavirs kiborgu.
2 pavyzdys
Su kiekviena era atsiranda naujų išradimų,įrankiai ir ginklai. Taigi, primityvioje sistemoje esantis įrankis, vadinamas smulkintuvu (pagamintas iš specialiai apdorotų akmenukų), tarnavo milijonus metų. O kastuvą galime patobulinti kelis kartus per savo gyvenimą.
Naujasis pasaulis yra tik viena tūkstantoji dalis(0,001) pasaulio istorija. Tai mažas etapas, kurio metu įvyko neįtikėtinai daug socialinių, kultūrinių, ekonominių ir politinių pokyčių.
Įrodymai
To tikrojo egzistavimo įrodymassamprata yra tai, kaip pasireiškia istorijos pagreičio dėsnis. Mūsų seneliai, gimę XX amžiaus pradžioje, patyrė daugybę įvykių. Pirmasis pasaulinis karas, didžiulių imperijų žlugimas, visuomenės persitvarkymas, Antrasis pasaulinis karas, pramonės lūžis, technologijų proveržis, vėl visuomenės žlugimas. Dabar pasaulis yra ant slenksčio, gali prasidėti naujas didelio masto karas. Per pastaruosius šimtą metų planetoje praėjo trys civilizacijos raidos etapai: agrarinis, pramoninis ir postindustrinis. Ir tai yra 4 kartos.
Kas nutiko anksčiau? Kromanjoniečiai egzistavo 1600 kartų, po jų dar 1200 gyveno neišėję iš urvų. Rašymo era išgyveno 240 kartų, o knygos buvo spausdinamos 22 kartų.
Laikas, praleistas tarp pirmųjųdaikto išradimas ir realus jo panaudojimas gyvenime. Taigi, popierius buvo išrastas Kinijoje, tačiau rašyti ant jo pradėjo tik po 1000 metų. Pirmasis garo variklis buvo paleistas 1868 m. Tačiau jis buvo per mažas ir 80 metų žmonės negalėjo suprasti, ką su juo daryti, kol jis tapo automobilių judėjimo pagrindu. Telefonas buvo kuriamas 50 metų, lėktuvas – 20, tranzistorius – 3, o faksas pradėtas naudoti jau praėjus 3 mėnesiams po pirmojo projekto. Ar tai ne istorijos pagreičio dėsnis?
Atsikirtimas Nr.1
Su visuomenės raida praeityje viskas aišku.Yra daugiau nei pakankamai įrodymų, kaip pasireiškia istorijos pagreičio dėsnis. Bet kas žmonijos laukia ateityje? Kas turi nutikti, kad pereitume į tobulesnį lygį? O gal apokalipsė tikrai tiesa? Į šiuos ir kitus klausimus sunku atsakyti, todėl kyla daug prieštaringų dalykų.
Mes kalbame apie žmonijos vystymąsi, kalbant apie taiduomenų, kuriuos šiandien turi mokslas. Bet visa tai liečia tik nedidelę pasaulio dalį – Vakarų šalis, įskaitant Šiaurės Ameriką ir iš dalies Vidurio Europą bei kai kurias Azijos šalis. Dauguma pasaulio žemėlapio valstybių yra primityvių sampratų apie mokslo pažangos pasiekimus lygyje. Jie prikimšti technologijų, bet neparodyta, kaip jas valdyti. Jiems duodama pinigų sukurti vakcinas nuo mirtinų ligų, o 80 % pasaulio gyventojų net nemoka skaityti.
Daugelis mokslininkų teigia, kad pagreičio dėsnisistorijos – tai tik uždanga, kurios pagalba lengviau išreikšti ir paaiškinti nežinomybę. Pokyčių tempas yra pastovus, lyginant ne su trumpais dešimtmečiais, o su lėtos raidos šimtmečiais.
2 paneigimas
Paspartintos istorijos įstatymas yra puiki temafilosofai. Apmąstydamas praeitį, galima nuspėti ar daryti prielaidą, prie ko žmonija pasieks ateityje. Akademikas Sergejus Kapica viename paskutinių savo straipsnių kelia klausimą, kodėl mums atrodo, kad laikas ima bėgti greičiau.
Jo nuomone, viskas priklauso nuo žmonių skaičiausplaneta. Taigi paleolito laikotarpiu Žemėje gyveno apie 100 tūkst. Era truko milijoną metų. Kiek iš tų tūkstančių žmonių buvo genijai? 2, 3 ar 10, kurie gali sugalvoti ką nors visiškai naujo? O kiek žmonių dabar gyvena? Septyni milijardai! Šimtas tūkstančių – tai tik mažo miestelio gyventojų skaičius. Koks procentas gabių žmonių mūsų amžiuje? Todėl mums atrodo, kad plėtros procesas vyksta greičiau.
Laukiam naujų
Istorija mums atkakliai byloja, kad tuoj buskažkas pasikeis. Kadangi perėjimo į naują lygį laikas buvo sutrumpintas, tai reiškia, kad logiškai reikia manyti, kad jis ateis labai greitai. Įdomu, kas bus po 100 metų? Ar planeta pasikeis?
Kažkada praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje vienas mokslininkasišvedė Žemės gyventojų demografinio priedo formulę. Pagal šiuos duomenis iki 2010 metų turėjome būti 10 mlrd. Tačiau epidemijos ir pandemijos nusineša šimtus gyvybių, kad kaip nors išlygintų nesaugią gamtos pusiausvyrą. Galbūt mes jau esame pakeliui į kažką naujo, į naują gyvenimą ir naujas problemas. Kaip žinia, gyventojų skaičiaus augimas nebėra toks staigus kaip prieš 10 metų, jis stabilizavosi, vadinasi, tam tikras pereinamasis etapas jau įvyko.
