Kaip vienas filmo herojus sakė:„Žmogui duodami du dalykai: jei jis neteisingai akcentuoja žodžius ... ir klausia kvailų klausimų.“ Skirtingai nei profesoriai Tikhomirovo melagingos dukterys, paprasti žmonės neturi nieko, ką apsimeta, kad būtų kažkas, bet patarimas nėra kvailas. Jei neprašysite jokių nesąmonių, tai nėra sunku, todėl dažnai labai sunku ištarti žodžius net savo kalba. Čia gelbėti gali atvykti rusų kalbos ortoepinis žodynas.
Kas yra stresas ir kodėl svarbu tai teisingai išdėstyti
Prieš daugiau sužinoti apie ortopedinį žodyną, verta versti savo žinias apie tokį paprastą dalyką kaip stresas. Taigi, stresas yra tam tikro skiemens pasirinkimas žodyje balsu.
Rusų kalbos streso ypatybės
Rusų kalba stresas gali patekti į bet kurią žodžio dalį.
Be to, paskelbus tą patį žodįkalbant apie atvejus, stresas gali patekti į jo įvairius skiemenis, o tai padidina galimybę padaryti klaidą ne tik užsieniečiams, bet ir vietiniams kalbėtojams. Šiuo atžvilgiu pagrindinis asistentas bet kuriam asmeniui, norinčiam kalbėti teisingai, yra ortopedinis žodynas. Jis pasakys, kaip pabrėžti, kaip tinkamai pateikti sudėtingus žodžius. Pavyzdžiui, net patys rusai dažnai neteisingai skelbia gerai žinomus tam tikrų maisto produktų pavadinimus, drabužių ar abstrakčių sąvokų pavadinimus. Ir iš tikrųjų jose įtampa dedama taip, kaip parodyta paveiksle.
Kas yra ortoepijos mokslas ir ortoepinis žodynas?
Mokslas sprendžia streso stresąorthoepy (pavadinimas yra išverstas iš graikų kalbos kaip „teisinga kalba“). Be streso, šis mokslas yra susijęs su literatūros kalbos ortoepinių normų tyrimu, reguliavimu ir nustatymu.
Visi duomenys apie teisingą žodžių ir žodžių išraiškos kalbą, kurie specializuojasi ortoepijoje, yra įvesti į specialius žodynus, vadinamus ortoepiniais.
Kiekviena kalba turi savo ortoepinį žodyną. Tai padeda išmoktiems užsieniečiams taisyklingą tarimą, o gimtąja kalba - savo kalbą.
Ortoepinių žodynų istorija
Nepaisant to, kad ortoepijos mokslas atsiradoSenovės Graikija, Romos imperija, žmonija turėtų būti dėkinga už pirmąjį ortoepijos žodyną. Faktas yra tas, kad užkariaudami kitą šalį ir paversdami ją savo provincija, romėnai oficialia kalba paskelbė lotynų kalbą, o užkariauta tauta norom nenorom turėjo ją išmokti. Laikui bėgant provincijose lotynų kalba pradėjo skirtis nuo oficialiosios, nes prie jos buvo pridėti užkariautos teritorijos vietinės kalbos žodžiai, o lotynų frazių tarimas buvo labai iškreiptas. Norint kažkaip supaprastinti kalbą ir sumažinti ją iki vieno standarto, pradėta leisti specialias informacines knygas, kuriose užfiksuotas teisingas sunkiausių lotyniškų žodžių ir frazių tarimas. Šios žinynai laikomi pirmaisiais ortoepiniais žodynais istorijoje.
Žlugus Romos imperijai dėl ortoepijos atėjoSunkūs laikai. Tik XVI – XVII amžiais Prancūzijoje pradėjo pamažu kovoti dėl kalbos grynumo. Tačiau tuo metu informacija apie teisingą žodžių tarimą buvo pateikta gramatikos papildymų forma.
Vėliau, pagal analogiją su romėnų žinynais, pradėta leisti ortoepinių frazių knygeles, kurios pamažu virto žodynais.
Rusijos imperijoje ortoepinė normasuformuota iki 20 amžiaus pradžios. Iki to laiko daugelis kalbininkų, norėdami supaprastinti rusų kalbą, pradėjo leisti savus ortoepinius žodynus.
Tobulėjant radijui ir televizijai, pradėti leisti specialūs diktorių ir vedėjų žodynai, kad jų kalba būtų pavyzdys klausytojams.
Tobulėjant kompiuterinėms programoms, ortoepinėmsžodynai pamažu tampa praeities reliktais. Nuo šiandien, norint sužinoti, kur pabrėžti konkretų žodį, tereikia įvesti jį į internetinį vertėją - ir jūs galite ne tik pamatyti, kur jis kirčiuojamas, bet ir klausytis teisingo tarimo, kurį užrašė gimtoji.
Ortoepinių žodynų tipai
Kaip žinote, visi žodynai yra suskirstyti į du tipus:
- Enciklopedinis - pateikiama informacija apie įvairias šalis, reiškinius, istorinius įvykius, asmenybes ir dar daugiau.
- Kalbiniai - specializuoti žodynai, kuriuose yra informacijos apie žodį (jo reikšmę, rašybą, kilmę, vertimą, tarimą ir kt.). Rašybos žodynas yra kalbinis tipas.
Šiandien visi ortoepiniai žodynai skirstomi į dvi kategorijas: popierinius ir elektroninius.
Galima išskirti dar du atskirus tipus - pagal faktąkokią normą apibūdina šis ortoepinis žodynas. Ortopediniai tarmių žodynai užsiima tarminių žodžių iš skirtingų regionų tarimu. Bet kaip teisingai įdėti stresą pagal literatūrinės kalbos normas, jums pasakys antrojo tipo žodynai, kuriuos visi naudoja, kai siekia teisingai kalbėti.
Kartais akcentiniai žodynai skiriami pagal kalbos dalis. Pavyzdžiui, ortoepinis veiksmažodžių žodynas, ortoepinis daiktavardžių žodynas ir kt.
Popieriniai rašybos žodynai
Visi įsivaizduoja, kas yra rašybos žodynas popieriuje. Tai yra įprasta knyga, kurioje žodžiai išdėstomi abėcėlės tvarka ir kur jie kirčiuojami.
Elektroniniai ortoepiniai žodynai
Dažnai popieriniai ortoepinių žodynų leidimainuskaitytas ir suskaitmenintas. Taigi kiekvienas gali atsisiųsti reikiamo ortoepinio žodyno elektroninę versiją ir ja naudotis, nes popieriniai leidimai yra gana brangūs, ypač reti. Bet šie nuskaitymai nėra elektroniniai žodynai.
Elektroninis rašybos žodynas yraspecializuota programa su automatizuota žodžių paieška. Norėdami sužinoti informaciją apie reikalingą žodį, turite paleisti programą, paieškos sistemos lange įveskite norimą žodį, tada sistema jį suras pati.
Tokie ortoepiniai žodynai yra autonomiški (visi duomenys yra diegimo diske, o internetas dirbti nereikalingas) ir internetiniai (jie neveikia be interneto).
Ortoepinis rusų kalbos žodynas: istorija
Vienas iš garsiausių pirmųjų ortoepikųrusų kalbos žodynai buvo garsaus ukrainiečių kalbininko Ivano (Ilariono) Ohienko darbas. 1911 m. Jis išleido Rusijos streso žodyną ir Rusijos streso taisykles.
Pagal tradicinę versiją, istorijaortoepiniai rusų kalbos žodynai prasideda 1955 m., kai buvo išleistas Rubeno Avanesovo ir Sergejaus Ožegovo darbas „Rusų literatūros tarimas ir kirčiavimas: informacinis žodynas“. Praėjus kiek mažiau nei 30 metų, buvo išleistas gerai žinomas Avanesovo „Ortoepinis žodynas“, kuris daugeliui tapo vadovu.
1960 m. F. Ageenko ir M.Zarva išleido specializuotą rašybos žodyną diktoriams ir vedėjams radijuje ir televizijoje. 1993 m. Tie patys autoriai išleido ortoepinį 76 tūkstančių žodžių žodyną.
8-ojo dešimtmečio viduryje Minske buvo išleistas R. Khryslovos „Rusų kalbos žodynas pabrėžia“. Tuo pačiu laikotarpiu S. Borunova išleido savo ortoepinį žodyną. Šiame leidime buvo apie 63,5 tūkstančio žodžių.
Nuo 2000-ųjų pradžios jie vėl suaktyvėjoturi būti išleisti ortoepiniai leidimai. Taigi 2000 m. Buvo išleistas Avanesovo ir Ožegovo žodynas. Tais pačiais metais M. Studiner išleido ortoepinį žodyną su 82,5 tūkstančio žodžių. Be to, autoriai T. Ivanova ir T. Cherkasova išleido specializuotą ortopedinę žinynų kalbėtojams knygą.
Šiandien dažniau skelbiamaspecializuotos brošiūros ar leidiniai, kuriuose sudėtingi streso atvejai pateikiami naujais žodžiais, o ne ortoepiniais žodynais. Be to, daugelis žmonių mieliau kuria ortoepines interneto paslaugas, nes jos yra pigesnės nei knygos leidybos ir jas lengviau prižiūrėti bei redaguoti.
Jei išmintingi romėnai nebūtų sugalvojęortoepinis žodynas, nėra žinoma, šiandien apskritai egzistuotų skirtingos kalbos. Iš tiesų, be taisyklingo žodžių tarimo tam tikra kalba standarto, po kelių dešimtmečių skirtingų tos pačios šalies gyventojų gyventojai nustotų vienas kitą suprasti. Kaip ir prieš 2000 metų, ir šiandien ortoepijos žodynas vaidina svarbų vaidmenį, nes yra grynos ir gražios kalbos etalonas.
