Ekonominiai santykiai yra tam tikri ryšiai,kurioje žmonės priversti patekti į socialinės reprodukcijos procesą, nepaisant sąmonės ir valios. Šį procesą galima apytiksliai suskirstyti į keturis komponentus - gamybą, platinimą, mainus ir vartojimą. Bet kuri ekonominių santykių sistema negali būti vertinama atskirai nuo reprodukcijos, kas būdinga kiekvienai valstybei susiaurintoje, išplėstinėje ar paprastoje versijoje. Pirmuoju atveju gaminamos produkcijos kiekiai stabiliai mažėja, antruoju - kasmet didėja, trečiuoju - nesikeičia.
Veiklos procese šalies piliečiai irjuridiniai asmenys priversti užmegzti gamybinius, nuosavybės ir socialinius bei ekonominius santykius. Kiekviena iš šių kategorijų turi savo ypatumus, tačiau šios sistemos apima visą visuomenę, o ne atskirus asmenis ir įmones.
GamybaEkonominių santykių neįmanoma įsivaizduotibe gamybos, nes būtent šis komponentas lemia perteklinės vertės susidarymą. Įmonės darbuotojai, vykdantys ekonominę veiklą, yra priversti bendrauti, nes jų darbas yra kolektyvinis. Todėl gamyba laikoma ekonomikos ir visuomenės egzistavimo pagrindu, o šis rodiklis paprastai apima ne tik gamybos procesą, bet ir vėlesnį jo paskirstymą bei vartojimą. Pagaminus prekes nustatoma jos dalis, kuri priklauso kiekvienam iš ekonominės veiklos dalyvių.
Be to, išteklių paskirstymas ir darbo pasidalijimasvykdoma įvairių rūšių ekonominei veiklai. Kitas prekių judėjimo etapas yra jų mainai, o vietoj produktų žmonės, dalyvaujantys jo gamyboje, gauna pinigus, kurie prilygsta pagamintų prekių vertei. Paskutinis sukurto produkto judėjimo etapas yra jo vartojimas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti žmogaus poreikių tenkinimo. Todėl prekės dingsta ir turi būti gaminamos iš naujo.
Nuosavybės santykiai: Bet kurioje šalyje ekonominiai santykiai yra pagrįstidėl konkrečiai valstybei būdingų nuosavybės formų. Šis rodiklis atspindi gamybos pajėgų lygį, nes įmonės skiriasi jose dirbančių žmonių skaičiumi. Vakarų šalyse, kurioms būdinga mišri ekonomika, egzistuoja įvairios nuosavybės formos. O privatinė nuosavybė gali apimti didelę gamyklą, ūkį, priklausantį konkrečiam piliečiui, taip pat vaistinę, parduotuvę, parduotuvę ar kavinę. Todėl socialiniai ir ekonominiai santykiai formuojasi tarp atskirų visuomenės narių, kolektyvų, grupių ir klasių. Ir lemiamas vaidmuo juose yra priskirtas gamybos priemonių savininkui, be kurių ekonominė darbuotojų veikla yra tiesiog neįmanoma.
Organizaciniai reikalai: Ekonominiai santykiai apima irorganizaciniai klausimai, kylantys dėl to, kad neįmanoma įvykdyti socialinės gamybos, vėlesnio pagamintų produktų paskirstymo ir keitimo, nenustačius tam tikro kiekvieno darbuotojo pareigų. O bendra darbuotojų veikla remiasi bet kuria išsivysčiusia valstybe būdingu bendradarbiavimu, specializacija ir darbo pasidalijimu. Kadangi didelėse įmonėse gamybos procesas tampa gana sudėtingas, kiekvienas jo darbuotojas užsiima tam tikrais konkrečiais veiksmais, o bendras darbas lemia vieną tikslą - reprodukcinio proceso įgyvendinimą.
