Kaip dažnai žmogus galvoja apie tai, kaip gyvenaaugalai? Kaip jie kvėpuoja ar maitinasi? Jie, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas, turi organus. Taigi, žinoma, kad augalai iš dirvožemio drėgmę ir maistines medžiagas gauna šaknų pagalba. Jie taip pat minta lapais, sugeria šviesą ir anglies dioksidą.
Šaknis kaip dominuojantis augalo organas
Augalai yra gyvi organizmai, kurių lapai, veikiami saulės spindulių, gamina maistines medžiagas jų egzistavimui. Augalo organai susideda iš šaknies, stiebo, lapų, žiedo ir sėklų.
Augalų šaknų mityba
Vyraujantys komponentai, kuriuoseaugalų organizmams reikia azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio. Atkreipkite dėmesį, kad augalai gauna iš dirvožemio ir pagalbinių medžiagų - boro ir vario, cinko, mangano ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad vyrauja augalų mitybayra suvartojami iš dirvožemio, tada juos reikia kruopščiai tręšti, todėl jų maisto medžiagų atsargos papildomos. Augaliniai organizmai, gyvenantys atvirame grunte, jų sunaudoja daug, nes šaknų augimo plotas yra gana erdvus. Augalams gyvuojant šiltnamiuose, reikia dažniau duoti reikalingų medžiagų. Svarbiausių komponentų visuma vystant augalus lemia funkciją, kuri prisideda prie jų augimo.
Absorbuotų mikroelementų vaidmuo augalų gyvenime
Labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas komponentas augalams reikalingas tam tikru kiekiu, jo trūkumas ar perteklius gali sutrikdyti įvairių augalų medžiagų apykaitą.
Fosforas skatina augalo žydėjimą ir šaknis.
Kalis vaidina svarbų vaidmenį augalų fotosintezėje. Tai skatina gėlių ir vaisių formavimąsi, padidina augalo imunitetą.
Kalcis yra svarbus komponentas kuriant stiprius stiebus, jis yra atsakingas už tolygų drėgmės pasiskirstymą augalo kūne.
Magnis yra šaknų veiklos stimuliatorius maistinių medžiagų suvartojimo procese.
Geležis prisideda prie deguonies pernešimo per augalo audinius.
Varis suteikia augalui kvėpavimą, lėtina jo ląstelių senėjimo procesą.
Aliuminis suteikia ryškią gėlių spalvą ir ilgalaikį žydėjimą.
Dirvožemio sudėtis
Dirvožemis yra viršutinė puri irderlingas žemės sluoksnis, kuriame egzistuoja augaliniai organizmai. Kaip suprasti, iš kokių medžiagų susidaro dirvožemis, turėdamas būdingą tamsią spalvą? Štai dalykas. Nukritę lapai, taip pat negyvų augalų ir gyvūnų organizmų liekanos, pūvančios, formuoja humusą. Jis suteikia tamsią dirvožemio spalvą.
Mineralinis dirvožemio sluoksnis talpina nedaug gyvų organizmų. Tačiau būtent jame yra daug mineralinių druskų.
Dirvožemis taip pat susideda iš vandens, oro irkietųjų dalelių įvairovė. Neorganinės kietosios dalelės apima akmenuotas liekanas, molį ir smėlį. Molio dalelės susidaro vienkartiniai junginiai ir taip sulaiko drėgmę bei pagrindinius elementus.
Nepakeičiamas dirvožemio elementas yra vanduo, užpildantis erdvę tarp kietųjų dalelių. Vandens buvimas dirvožemyje yra pagrindinė visų jame reikalingų procesų vystymosi sąlyga.
Šiais laikais tai, ką augalai gauna iš dirvožemio, labai priklauso nuo žmonių. Todėl dirvą reikia ne tik saugoti, didinti derlingumą, bet ir protingai ją naudoti.
