Шифрование данных – это метод сокрытия исходного dokumento ar pranešimo reikšmė, dėl kurios iškraipoma jo pradinė išvaizda. Paprastai tai yra būdas apsaugoti informaciją. Šis metodas taip pat vadinamas kodavimu, nes naudojant specialias programas arba rankiniu būdu jūsų tekstas yra išverstas į kodą, kuris nėra suprantamas svetimui. Pati procedūra priklauso nuo duomenų tipo pokyčių sekos. Tokia seka vadinama algoritmu.
Duomenų šifravimas reiškia kriptografiją. Šį mokslą nuodugniai ištiria pasaulinės žvalgybos organizacijos, o kasdien sprendžiami ir kuriami nauji kriptografiniai algoritmai.
Senovėje buvo žinomi šifravimo metodai, kai Romos vadai šifruotu būdu perdavė svarbius laiškus su pasiuntiniais. Tuomet algoritmai buvo primityvūs, bet sėkmingai sumušė priešus.
Skirtingai nei anais laikais, mes nesame kariniai lyderiai, bet turime priešų. Tai sukčiai, trokštantys gauti mums svarbių duomenų. Čia jie turėtų būti apsaugoti bet kokiu būdu.
„Flash“ diskas šiandien tapo populiariausia saugyklainformacija. Net didžiulės korporacijos perduoda neskelbtinus, neskelbtinus duomenis šio tipo laikmenose. „Flash“ diskų paklausa paskatino mokslininkus spręsti jų duomenų apsaugą. Tam buvo išrastos programos, kurios šifruoja informaciją apie nešiklį naudodamos slaptą raktą, kurį žino tik tikrasis savininkas. Toks duomenų šifravimas „flash“ diske yra labai patikimas ir padės apsaugoti svarbią informaciją nuo pašalinių akių.
Populiariausia duomenų šifravimo programaPasak ekspertų, „TrueCrypt“ buvo sukurta remiantis „E4M“ („Encryption for the Masses“), kurios pirmoji versija buvo išleista dar 1997 m. Autorius laikomas prancūzu Paulu Rocksu. Šiandien programą šifruoti naudoja milijonai žmonių ir daugelis įmonių.
Be informacijos saugojimo „flash“ laikmenose,daugelis taip pat domisi duomenų šifravimu diske. Juk žmonės dažnai nori „paslėpti“ kai kuriuos dokumentus nuo pašalinių akių. Paieškos sistemų užklausos tai patvirtina, todėl daugelis įmonių pradėjo kurti specialias programas. Šiandien yra daugybė skirtingų programų, kurios šifruoja duomenis. Jie naudoja įvairius kriptografinius algoritmus, garsiausi yra DES, AES, Brute Force ir kiti.
Duomenų šifravimas ne tik padeda apsaugotiinformacijos, jis taip pat veikia kaip „spaustukas“. Daugelis archyvatorių taupo vietą diske naudodami šifravimą. Pavyzdžiui, gerai žinomas „WinRAR“ naudoja AES šifravimo algoritmą, kurio rakto ilgis yra 128. Daugelis vartotojų duomenis savo kompiuteryje saugo tik archyvuota forma, o kiekvienas archyvas yra apsaugotas slaptažodžiu. Tai jiems garantuoja ne tik daugiau laisvos vietos, bet ir svarbių duomenų apsaugą nuo sukčių.
Tobulėjant internetui, gerai paruoštasHakeriui neturėtų kilti problemų įsilaužti į neapsaugotą kompiuterį ir gauti reikiamą informaciją. Todėl ekspertai rekomenduoja užšifruoti visus jums svarbius duomenis.
