Išvaizda kompiuterio ir, atitinkamai,virtualioje informacijoje, saugomoje įvairiose elektroninėse laikmenose, lėmė tai, kad mums reikia vis daugiau informacijos parduotuvių. Štai kodėl norint kaupti ir keistis informacija, buvo išrastos užsienio žiniasklaidos priemonės, kurių pagalba duomenys gali būti pasiekiami asmeniniame kompiuteryje.
Taigi visa kompiuterio atmintis galima suskirstyti į dvi dalis:
- savo elektroninę (vidinę) atmintį;
- kompiuterio išorinė atmintis, dedama ant išorinės laikmenos.
Vidiniai diskai vadinami kietais arba fiksuotais, jie įmontuoti į kompiuterio sistemos bloką ir paprastai vadinami standžiais diskais.
Paprastai duomenų kiekis išorinėje laikmenojedaug kartų viršija sumą, kuri saugoma tiesiogiai kompiuteryje. Paprastai, yra perrašyti visas programas ir failus, kurių pasiekti nereikia visą laiką, o kietasis diskas yra skirtas nuolatiniam saugojimui reikalingą informaciją: operacinės sistemos programų, dokumentų, programų ir pan.
Šiuo metu kompiuterio išorinė atmintisyra daugybė įvairių dalykėlių, tačiau pirmasis jo atstovas jau buvo praeityje diskelis arba, paprastesnis, paprastas diskelis. Tokie diskeliai yra įdėti į kompiuterio diską, o jų atmintis yra 1,44 megabaitai.
Dėl daugialypės terpės plėtotės atsiradoir kitos išorinės terpės, per kurią duomenys (paprastai muzika, filmai, žaidimai) patenka į asmeninį kompiuterį. Ši kompiuterio išorinė atmintis vadinama lazeriniais kompaktiniais diskais (kompaktiniai diskai). Duomenų įrašymas į juos atliekamas skaitmeniniu būdu. Ir jei jie skirti duomenims kurti vienu metu, jie vadinami CD-ROM, o diskai, skirti daugybei įrašyti ir perrašyti duomenis, vadinami CD-RW. Standartinio lazerinio CD talpa svyruoja nuo 690 iki 2000 megabaitų.
Išorinė kompiuterio atmintis yra skaitoma iš lazerinių diskų, kuriuose naudojami vidiniai ir išoriniai CD-ROM įrenginiai.
DVD yra didesnės talpos, daugiausia skirti filmams įrašyti ir perduoti. Skirstymas į ROM ir RW, taip pat duomenų iš jų skaitymas atliekamas CD-diskų principu.
Yra dar vienas, populiariausiasšiuo metu duomenų perdavimo tipas yra išorinė kompiuterio atmintis, kuri vadinama „flash“ atmintimi. Šiuo atveju duomenų įrašymas atliekamas mikroschemose, o tai užtikrina aukščiausią duomenų saugumą, taip pat didelį informacijos skaitymo ir rašymo greitį. „Flash“ įrenginiai šiandien sulaukė didžiulio populiarumo ne tik kaip kompiuterio įtaisas, bet ir kaip duomenų saugykla mobiliuosiuose telefonuose, fotoaparatuose ir kitoje įrangoje, kur reikalingas įrenginys, norint įrašyti gautus duomenis. Jie būna skirtingų dydžių, taip pat gali turėti skirtingą tūrį, iki kelių dešimčių gigabaitų.
Išorinė kompiuterio atmintis, kuri leidžiadidžiausių apimčių kaupimo momentas vadinamas išoriniais kietaisiais diskais. Jų tūrį galima apskaičiuoti keliais terabaitais, o duomenų saugojimas yra patikimas. Šie standieji diskai yra prijungti prie kompiuterio naudojant USB prievadus. Be to, jų įrenginys leidžia jiems ne tik veikti kaip papildomų duomenų saugykla, bet ir (nuolat jungiantis prie kompiuterio) veikti kaip pačios kompiuterio atminties išplėtimas. Taigi galima išsaugoti failus, reikalingus visam sistemos veikimui. Pavyzdžiui, yra išorinė laisvosios kreipties atmintis.
Pažanga nestovi vietoje, o išorinė žiniasklaidanuolat tobulėja. Duomenų kiekis didėja, jų patogumas ir patikimumas didėja. Tačiau visada verta prisiminti, kad bet kuri technika gali bet kada sugesti. Štai kodėl visa svarbi kompiuteryje saugoma informacija turėtų būti dubliuojama.
