Filmas, kurio pabaiga yra netikėta, yra nukrypimas nuo šablonų schemos. Geriausi filmai su netikėta pabaiga.

Nustebinkite šiuolaikinį žiūrovą staigiu siužetupaversti visada buvo nelengva užduotis, nes tam reikia kompetentingo scenarijaus, apgalvotos veikėjų motyvacijos ir labai geros vaidybos. Dažniau dabar dėmesys sutelkiamas į specialiuosius efektus ir bendrąsias pramogas, o ne į meninę vertę ir, tiesą sakant, gerą scenarijų.

Štai kodėl įdomų filmą su netikėta pabaiga galima pamatyti daug rečiau nei vidutinį 3D vaizdą su gražiais veidais pagrindiniuose vaidmenyse.

"Aš" reiškia "intrigą"

Tačiau, nepaisant mirštančios vilties, gerofilmai vis dar filmuojami, o kai kurie scenaristai vis dar gali sugalvoti aštrių siužeto posūkių, o režisieriai gali juos kokybiškai įgyvendinti. Tačiau kartais filmo kūrėjai pamiršta, kad žiūrovui reikia bent šiek tiek paaiškinti, kas vyksta ekrane. Todėl po titrų kino mėgėjai kartais dar kelias minutes sėdi netikėdami, suvokdami, kuo veiksmas baigėsi. Kad ir koks kokybiškas būtų filmas su netikėta pabaiga, žiūrovas jo niekada nepagirs, jei nesupras, ką jam norėta pasakyti tokiu siužeto vingiu.

Neviltis Stepheno Kingo stiliumi

Nuo idėjų tikrai geriems filmamslieka vis mažiau – visos originaliausios idėjos jau išnaudotos, bet nėra nei laiko, nei galimybių kurti naujas – „filmų kūrėjai“ rado gerą išeitį.

Jie veržiasi pro knygų lentynas ieškodamibestselerių, pažiūrėk į populiarių knygų reitingus ir paieškok google "geriausi siaubo autoriai", o tada patenkintu žvilgsniu rašykite scenarijus. Kartais jie tai daro labai gerai. Gana populiarus filmas su netikėta pabaiga pavadinimu „Migla“. Šis paveikslas yra to paties pavadinimo Stepheno Kingo romano, kurio vardas girdimas ne tik tarp visų baisaus skaitymo gerbėjų, bet ir tarp tų, kurie visai nemėgsta skaityti, ekranizacija. Filmas „Rūkas“ iki pat paskutinės akimirkos išlaiko žiūrovą nežinioje, plakdamas vieną dramą po kitos, o pabaiga tiesiog pranoksta visus lūkesčius. Ji taip pat labiausiai nervina, bet toli gražu ne prastai padaryta, o atvirkščiai. Šis netikėta pabaiga turintis filmas gali tikrai pulti į neviltį, tačiau gero filmo žiūrėjimo džiaugsmo neatims.

Nuostabus „Mėnulis“ iš JAV

Amerikiečiai savo kine labai mėgstaeksploatuoti tezes „žmogus ir erdvė“, „žmogus ir technologijos“ ir kitas panašias temas. Tai matyti ne tik šios tautos kine, bet ir jos literatūroje. Kiek mokslinės fantastikos rašytojų Amerika padovanojo pasauliui! Robertas Heinleinas, Isaacas Asimovas, Harry Garrisonas, Robertas Sheckley ir daugelis kitų – šią šalį galima šlovinti tik už tai, kiek nuostabių knygų iš jos rašytojų plunksnos išėjo.

Be literatūros, amerikiečiai gali kurti irįdomių filmų su netikėta pabaiga mokslinės fantastikos žanre. Ne taip seniai paveikslas Mėnulis pamatė šviesą, kuris dėl tam tikrų priežasčių buvo išverstas į rusų kalbą kaip "Luna-2112". Filmą galima pavadinti vieno žmogaus teatru, nes 95% filmo žiūrovas mato tik Samo Rockwello pjesę, kuri vaidina vienišą astronautą, tyrinėjantį mėnulio paviršių. Su juo kūrybiniame tandeme yra Kevinas Spacey, kuris įgarsino vienintelį šio astronauto palydovą – dirbtinį intelektą, vardu GERTY. Filmas beveik paremtas staigiais siužeto vingiais ir kas pusvalandį sukrečia žiūrovą.

Pirminė baimė: karjeros šuolis ir greitas širdies susitraukimų dažnis

Pačios netikėtos pabaigos priėmimas buvoiš pradžių buvo pristatytas trilerio ir siaubo žanruose, nes tai geriausias būdas vainikuoti pusantros valandos įtampą ir priversti žiūrovui ant galvos sujudėti iš džiaugsmo. Todėl trileriai su netikėta pabaiga kino žiūrovus dažnai dar labiau gąsdina nei standartiniai trileriai. Geras pavyzdys yra „Primal Fear“, kuriame vaidina puikus aktorinis duetas, kuriame vaidina Richardas Gere'as ir Edwardas Nortonas. Jei Gere'ui ši nuotrauka tapo tik viena iš daugelio, tai leido Nortonui parodyti save visoje savo šlovėje beveik karjeros pradžioje.

Richardas Gere'as vaidina advokatą, kuriam taip atsitikoimtis sunkios užduoties pateisinti beveik beviltišką berniuką, turintį suskilusią asmenybę. Edwardas Nortonas stulbinančiai suvaidino du visiškai priešingus personažus, meistriškai perjungdamas juos per sekundės dalį. Žiūrovas yra persmelktas pasitikėjimo nuteistu berniuku ir pradeda jį užjausti, kai staiga... Apskritai filmas yra absoliučiai privalomas žiūrėti.

Kovos siužeto vingiai

Taip pat yra psichologinių filmų sunetikėta pabaiga, dažnai ir remiantis populiariomis knygomis. „Kovos klubas“ yra vienas iš tokių filmų ir taikomas. Filmo siužetas ir pagrindinės idėjos pateikimas šiek tiek skiriasi nuo to, kaip tai padarė Chuckas Palahniukas savo to paties pavadinimo romane. Kritikai vis dar ginčijasi, ar filmas laimėjo, ar pralaimėjo, tačiau tai netrukdo kiekvienais metais vis labiau didinti savo gerbėjų ratą. „Fight Club“ aktoriai tiesiog nuostabūs: čia yra Timo Burtono žmona Helena Bonham Carter, Bradas Pittas ir beveik visur esantis Edwardas Nortonas. Žiūrovas visą laiką vedamas už nosies, kad pabaigoje jį nustebintų iki sielos gelmių. Knygoje ši pabaiga netapo tokia netikėta, kaip pasirodė paveikslėlyje, nes užuominos apie tai tiesiogiai atsekamos kiekviename skyriuje. Galbūt todėl geriausia iš pradžių pažiūrėti filmo ekranizaciją, o tada rasti trūkstamus atsakymus originalioje knygoje, kad nepalepintumėte savęs.

Liūtas tamsioje saloje

Vadinami geriausi filmai su netikėta pabaigatikrai gąsdina žiūrovą. Be to, baimė bus visai nepanaši į tą, kurią žmogus jaučia staiga atsiradus baisiai erškėčiai – čia efektą lydės žąsies oda ir nenoras nakvoti tuščiame bute. Šioje kategorijoje turėčiau paminėti filmą „Pasmerktųjų sala“ su nelaimingu Oskaro nominantu Leonardo DiCaprio. Paveikslo laikas gana apčiuopiamas – ištisos dvi valandos, tačiau per šias dvi valandas žiūrovas pajus tikrą emocijų paletę.

Vaizdas daug baimės nekelia, bet visgiįdomių filmų su netikėta pabaiga ir neturi tokio tikslo. Žiūrovas bus nemalonus ir tikrai jaudinantis nuo visko, kas vyksta ekrane. Žinoma, patyręs žiūrovas gali iš karto atspėti, kokia bus pabaiga, nes kūrėjai nepatingėjo pateikti vienareikšmių užuominų apie tai, tačiau pasitenkinimą pažiūrėję į šį paveikslą gali net ir užkietėję kinomanai.

Tamsaus miško ir raudonų gobtuvų paslaptys

Filmai su netikėtomis, nenuspėjamomis pabaigomiskartais jie sulaukia patenkinamų kritikų įvertinimų būtent dėl ​​staigaus siužeto posūkio finale. Taip atsitiko ir su filmu „Kaimas“, kurį rusų lokalizatoriai pavadino „Paslaptinguoju mišku“. Vaizdas paskelbtas siaubu, o daug žadantis anonsas verčia tikėtis geriausio, tačiau iš tikrųjų filmas pasirodė gana nuobodus ir ne per daug apgalvotas. Miškas pasirodė ne toks paslaptingas, o pagrindinė veikėja nepasižymėjo išskirtiniu aktoriniu talentu.

Netikėta pabaiga, gražūs rudens peizažai irBryce'o Dallaso Howardo žalios akys yra tai, ką filmą verta pažiūrėti iki galo. Apskritai jis visai negąsdina ir net nedomina, o kostiumams ir dekoracijoms, matyt, buvo skirta kur kas daugiau pastangų, o ne scenarijaus detalių išdirbimui. „Paslaptingasis miškas“ atsipirko kasose tik puikiai suprojektuoto anonso ir geros reklaminės kampanijos dėka.

Trileriai taip pat gali būti liūdni

Kartais geri filmai su pačia netikėčiausia pabaiganėra labai populiarūs ir reklamuojami, nors yra labai kokybiški. Šią tendenciją paaiškinti labai paprasta – šiuolaikiniai žiūrovai dažniausiai atkreipia dėmesį į tuos produktus, kurių reklamai kūrėjai išleido nemažai. Kai taip nutinka, kokybiškas filmas su bloga rinkodaros kampanija kažkur nuliūdina. „Statinis“ yra tik toks vaizdas.

Nėra žinomų aktorių ir brangių rinkinių, betspecialieji efektai sumažinami iki minimumo. Viskas priklauso tik nuo įdomios idėjos ir tikrai geros Milo Ventimiglia ir Sarah Shahi vaidybos. Filmo siužete pagrindinis dėmesys skiriamas jaunos šeimos problemoms po mažamečio vaiko mirties. Mama dėl sielvarto neranda sau vietos, o tėvas bando kažkaip gyventi toliau ir atversti šį baisų jų gyvenimo puslapį. Tačiau „Static“ toli gražu nėra melodrama, todėl įdomiausia prasideda jau penkioliktą laiko nustatymo minutę. Poros nuotykius stebėti labai įdomu, o pabaiga ypač jautrius žiūrovus gali priversti iki ašarų.

Klaustrofobija ir mizantropija

Kai kai kurie kino žiūrovai kankinasi bendraudamivieni kitus su prašymais „patarkite filmą su netikėta pabaiga“ dvasia, jiems dažnai tiesiog suteikiamas populiariausių filmų su nenuspėjama pabaiga įvertinimas. Šiuose sąrašuose retai galima pamatyti ne patį prasčiausią filmą pavadinimu „Velnias“. Šioje nuotraukoje kalbame apie visiškai nepažįstamų žmonių kompaniją, kuriai pavyko patekti į „pragarišką liftą“. Jie įėjo, bet iš jo išlipti pasirodė ne taip paprasta. Kas valandą vienas iš veikėjų dėl kokių nors priežasčių miršta, ir niekam nepavyksta paaiškinti, kas vyksta. Filmas sutelkia žiūrovo dėmesį į įprastas žmogaus ydas, kurios veda į visas bėdas, pabrėžiant, kad vienintelis ir baisiausias blogis pasaulyje yra ne Velnias, o žmogus.