Užduotis integruoti į civilizuotą sistemątarptautiniai santykiai aplinkosaugos srityje, aplinkosauga, pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, pabrėžiamas poreikis kurti iš esmės naują pramonės audito veiklą - aplinkosaugos auditas, kuris, kaip rodo pasaulio patirtis, tampa veiksminga vystymosi užtikrinimo priemone.
Reikėtų pažymėti, kad veikla susijusiatlikdami aplinkosaugos auditą, turėtų numatyti platų konsultacinių audito paslaugų spektrą, į kuriuos atsižvelgiama į vidaus audito standartus. Tai, šiuo metu, nemažas reiškinys, kaip ekologinis auditas, taip pat yra svarbi investicijų klausimų sprendimo priemonė, nes tai padidina realaus sektoriaus įmonių patrauklumą, o tai savo ruožtu yra esminis nacionalinio saugumo veiksnys.
Aplinkos audito paslaugų rinkos plėtros perspektyvos 2009 miš esmės priklauso nuo to, ar yra sukurta teisinė bazė, apimanti nacionalinius audito standartus, kurie tik pradeda formuotis. Šiuo metu nėra aiškiai išvystytų mokslo ir metodologinių aplinkos radiacijos pagrindų bei visuotinai pripažintos konceptualios ir terminologinės aparatūros, kuriose atsižvelgiama į tarptautines taisykles ir standartus, skirtus kompetentingos aplinkosaugos audito veiklos įgyvendinimui.
Teisiniu požiūriu privalomas aplinkosauginis auditas turėtų būti atliekamas bet kuriuo atveju tokiomis aplinkybėmis:
- įmonės bankroto procedūros įgyvendinimas;
- investicinių projektų rengimas;
- aplinkos draudimo tvarkos įgyvendinimas;
- aplinkosaugos ar kitų valdžios institucijų nurodymų vykdymas
- valstybinės ekologinės ekspertizės sprendimo įgyvendinimas.
Iniciatyvinis auditas aplinkosaugos srityje atliekamas pačios įmonės ar kito verslo subjekto sprendimu.
Išorinį auditą atlieka trečiosios šalies audito įmonė, o vidaus auditą - įmonės darbuotojai (vidaus auditoriai).
Tikras aplinkos auditas yra skirtas įvertinti faktinę įmonės būklę kaip vartotojo pobūdį ir kaip aplinkos teršėją.
Būsimu aplinkosaugos auditu siekiama parengti ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti tikrinamos įmonės veiklą aplinkosaugos vadybos srityje.
Aplinkosaugos auditas gali būti informacinis, prevencinis ir baudžiantis, todėl kiekvienam iš šių tipų būtina parengti unikalius audito standartus.
Informacijos auditu siekiama surinkti irinformacijos apie aplinką apibendrinimas ir vėlesnis jos perdavimas atitinkamiems suinteresuotiems vartotojams (valdžios institucijoms, piliečiams, investuotojams, kreditoriams) sprendimų priėmimo tikslais.
Profilaktinis auditas padeda išvengtiarba iki minimumo sumažinti galimas neigiamas pasekmes, kurių galimą atsiradimą lemia būtinų gamtos apsaugai reikalingų darbų neatlikimas, taip pat finansiniai ir ekonominiai projektai, neišlaikę techninės aplinkos kontrolės.
Baudžiamasis auditas susideda iš įvairiųsankcijos, iki prievartos priemonių taikymo pažeidėjams, kurie teisiškai pripažįstami kaltais dėl įsipareigojimų saugoti gamtą ir atskirus jos objektus nevykdymo.
Pagrindinis skirtumas tarp aplinkos auditoslypi tame, kad jei ji bus vykdoma, reikia nemažai išlaidų iš įvairių išteklių rinkti, analizuoti ir dokumentuoti didelę operatyvinės informacijos apie įmonių veiklą sumą, o tai visada lydi daug laiko ir pastangų, nes dauguma šalies įmonių negali pateikti pakankamai išsamios, aiškios ir aiškios informacijos. patikimas tokios informacijos apie aplinką formavimas ir teikimas. Štai kodėl audito taisyklės ir standartai reikalingi kaip objektyvi sąlyga rengiant aplinkosaugos teisės aktus.
Kitas išskirtinis bruožas yra griežtai reglamentuotų ir nusistovėjusių audito programų įgyvendinimo procedūrų ir standartų nebuvimas.
Reikėtų pripažinti, kad audito standartai aplinkosaugos vadybos srityje tampa būtinu šaltiniu ekologinei visuomenės gerovei užtikrinti.
