Šiandien sunku patikėti tuo ekonominiusistema ne visada rėmėsi kapitalistiniais principais, nes net Sovietų Sąjungos epochoje ekonomikos valdyme buvo atsekti tam tikri bruožai. Pavyzdžiui, vadinamuosius vadybininkus, prižiūrinčius valstybinių įmonių darbą, galima palyginti su aukščiausio lygio vadovais, kurie dabar valdo korporacijas. Vadovų revoliucija, įvykusi didelių pramoninių atradimų laikais, prisidėjo prie aukščiausiojo lygio vadovų, kaip ypatingos visuomenės klasės, formavimo.
Tačiau reikia pažymėti, kad kai minimasterminą „vadybinė revoliucija“, reikia turėti omenyje ne tik tuos įvykius, kurie pažymėjo aukščiausiojo lygio vadovų atsiradimą, bet ir nemažai kitų įvykių, kurie turėjo įtakos šiuolaikinės vadovybės formavimuisi. Tiesą sakant, pastarieji įvykiai teisingiau vadinami penktąja valdymo revoliucija, nors kartais žodis „penktasis“ praleidžiamas siekiant supaprastinti terminiją.
Paimkime trumpą ekskursiją į istoriją ir pamatysimekaip susiformavo vadybos klasė ir kokios buvo valdymo revoliucijos valdyme. Dėl pirmosios revoliucijos rašymas pasirodė pirmą kartą, o tai reiškia, kad ekonominiai sandoriai buvo pradėti dokumentuoti, o tai leido juos analizuoti ir fiksuoti. Antroji revoliucija, taip pat datuojama tolimais laikais prieš mūsų erą, davė pradžią pirmajam įstatymų rinkiniui, reguliuojančiam komercinius santykius, suteikiant jiems nuoseklumą ir todėl supaprastinant sprendimų priėmimo procesą.
Trečioji revoliucija sustiprino valstybės vaidmenį 2006 mvaldymas. Todėl planavime ir valdyme dalyvavo institucijos, kurias galima laikyti žmonijos proveržiu kuriant vieningą ekonominę sistemą. Po to ilgą laiką niekas nesikeitė, o ketvirtoji revoliucija mus pasiekė pasibaigus viduramžiams ir suklestėjus kapitalizmui. Todėl verslininkų klasė suklestėjo ir tapo ekonomikos stuburu, taip pat visų jos pasiekimų ir problemų šaltiniu. Tomis dienomis verslininkai patys priėmė valdymo sprendimus.
Tačiau, kaip prognozavo to meto ekonomistai,tokie kaip Smithas, negalėjo taip tęstis ilgai, todėl penktoji valdymo revoliucija buvo ne revoliucija, o evoliucinė jau susikūrusios ekonominės sistemos plėtra. Dėl to susiformavo, kaip jau minėta, profesionalių vadybininkų klasė.
Dėl šios priežasties verslininkai galėjo atsiliktiįmonės valdymo atsakomybė, nustojusi vaidinti svarbų vaidmenį ją plėtojant. Taigi kapitalizmas perėjo į tą stadiją, kai savininko vaidmuo ekonominiuose procesuose nustojo būti reikšmingas. Šiandien, jei savininkai bus visiškai pašalinti iš ekonominės sistemos, išlaikant kitus finansavimo šaltinius, ekonominis modelis jokiu būdu nenukentės.
Tam tikra pažanga šia linkme jau padarytaŠiandien finansų įstaigos vaidina dominuojantį vaidmenį valdant, nes įmonės likimas ir jos plėtros kryptis labai priklauso nuo jų sprendimo, o įmonė įgauna savivaldos struktūrą. Jei anksčiau savininko pajamos buvo prioritetinės, tai šiandien tai yra įmonės pelnas, neatsižvelgiant į tai, kaip jis paskirstomas.
Taigi, penktoji valdymo revoliucijareikšmingai pakeitė pasaulį, nepaisant to, kad formaliai ekonominė sistema nepasikeitė, mes vis dar kalbame apie kapitalizmą, tiesą sakant, jo esmė patyrė didelių pokyčių.
